Sofijos soboras gr Αγία Σοφία Hagia Sophia turk Ayasofya buvusi Konstantinopolio stačiatikių patriarcho bazilika vėliau

Sofijos soboras (gr. Αγία Σοφία − Hagia Sophia, turk. Ayasofya) − buvusi Konstantinopolio stačiatikių patriarcho bazilika, vėliau − mečetė ir muziejus Stambule (Turkija). Jis garsus dėl savo kupolo, kuris laikomas Bizantijos architektūros įkūnijimu. Sofijos soboras buvo didžiausia katedra pasaulyje iki 1520 m., kai buvo baigta viduramžių Sevilijos katedra

Šis straipsnis apie mečetę Stambule. Apie cerkvę Kijeve skaitykite straipsnyje Sofijos soboras (Kijevas). Apie muziejų Trabzone skaitykite straipsnyje Sofijos soboras (Trabzonas).

Sofijos soboras
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Turkija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, ii, iii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 356
Regionas**	Azija
Įrašymo istorija
Įrašas	1985 (9-oji sesija)
Vikiteka:	Sofijos soboras
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Dabartinį pastatą pastatė 532–537 m. įsakius Bizantijos imperatoriui Justinianui I ir iš tiesų buvo trečioji Šventos Išminties bažnyčia, užėmusi tą vietą (pirmos dvi buvo sugriautos per maištus). Ją kūrė du architektai: ir Artemijus Tralietis. Bažnyčiai priklausė daugybė šventų relikvijų ir tarp kitų dalykų joje buvo 15 metrų ilgio sidabrinėmis ikonomis puošta siena (iconostasis). Apie tūkstantį metų ši bažnyčia buvo Rytų Ortodoksų Bažnyčios centras.

1453 m. Konstantinopolį užgrobė Osmanų imperija (Konstantinopolio žlugimas) ir sultonas Mehmedas II įsakė pastatą padaryti mečete. Varpai, altorius, ikonostasas ir šventieji indai buvo pašalinti, o dauguma mozaikų ilgainiui buvo užteptos. Osmanams valdant atsirado mihrabas, minbaras ir keturi minaretai soboro išorėje. Soboras buvo mečete iki 1934 m., kai M. K. Atatiurko nurodymu tapo pasaulietinės Turkijos respublikos muziejumi.

500 metų išbuvęs pagrindine Stambulo mečete, Sofijos soboras buvo daugelio kitų osmanų mečečių modelis. Pvz.: Sultono Ahmedo mečetė, Şehzade mečetė, Suleimanijos mečetė ir Rüstem pašos mečetė.

Nors kartais tvirtinama, kad soboras skirtas Šv. Sofijai, pilnas bažnyčios pavadinimas yra Dievo Šventos Išminties bažnyčia (gr. – Ναός τῆς Ἁγίας τοῦ Θεοῦ Σοφίας). Tad bažnyčia skirta išminčiai (graikiškai sofija), o ne kuriai nors šventajai.

1985 m. Sofijos soboras, su kitais Stambulo objektais, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

2020 m. liepos 10 d. Turkijos teismas pripažino Sofijos soboro pavertimą 1934 m. muziejumi neteisėtu, pastatui grįžo mečetės statusas.

Galerija

Islamiškas mihrabas
Antrų grindų marmuras
Apsidė
Vienas iš runų įrašų Sofijos sobore, kurį tikriausiai paliko narys.
Kupolas
Šv. Gregorijaus Taumaturgo stela, kuriai priskiriamos stebuklingos galios.
Išorė
Vienas iš serafimų kupole
Vidaus vaizdas (2007 m.) su pastoliais, skirtais pagrindinio kupolo restauracijai.

Išnašos

Emporis: Haghia Sophia
CNN News
UNESCO svetainė
CNN News

Nuorodos

Virtuali kelionė po Sofijos soborą Archyvuota kopija 2007-06-16 iš Wayback Machine projekto.
Sofijos soboro planas Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto., audiogidas
Sofijos soboro mozaikos
Informacija apie Sofijos soborą (turkų k.)

41°0′31″ š. pl. 28°58′48″ r. ilg. / 41.00861°š. pl. 28.98000°r. ilg. / 41.00861; 28.98000

[1] Emporis: Haghia Sophia

[2] CNN News

[3] UNESCO svetainė

[4] CNN News