Sunitai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sunitai – ortodoksinės islamo religinės krypties (Suni islamo, سُنِّيّ – sunnīy) pasekėjai. Sunitai religinio mokymo šaltiniu laiko ne tik Koraną, bet ir Suną.

Sunitų (žalia), šiitų (violetinė) ir ibaditų (juoda) pasiskirstymas.

Sunitų įstatymas yra Koranas ir Mahometo pavyzdys, tai gausiausia islamo kryptis.

Vyrauja Arabijos pusiasalyje, Artimuosiuose rytuose, Šiaurės Afrikoje, Vidurinėje Azijoje, Turkijoje, Pakistane, Bangladeše, Indonezijoje ir Malaizijoje, nemažos grupės gyvena Irake, Azerbaidžane, Rusijoje, Afganistane.

Istorija

Islamo pasaulyje politiniai nesutarimai dažnai virsdavo religiniais nesutarimais – pats pirmas toks nesutarimas kilo 30 metų po Mahometo mirties, kai musulmonai pradėjo pilietinį karą, po kurio atsirado keturios islamo šakos, iš kurių dvi buvo panašios į šių dienų sunizmą. Viena iš pagrindinių pirmojo pilietinio karo priežasčių buvo ta, kad sukilėliai Irake ir Egipte atsisakė pripažinti trečiojo kalifo ir jo gubernatorių valdžią. Dabartiniai musulmonų religiniai nesutarimai tarp sunitų ir šiitų tebevyksta Irake.

Taip pat skaitykite

• Šiizmas
• Ibadizmas
• Vahabitai - musulmonų sunitų sekta.