Traukinys

Traukinys – bėginių transporto priemonių virtinė, kuri juda bėgiais ir veža ar keleivius iš vienos vietos kitą. Tipišką traukinį sudaro lokomotyvas ir vagonai. Kelias paprastai susideda iš tradicinių dviejų bėgių, bet gali taip pat būti vienbėgis geležinkelis ar magnetinis pakėlimas. Traukinį traukia atskiras garvežys arba atskiri varikliai. Dauguma traukinių yra varomi dyzeliniais varikliais ar elektra, tiekiama geležinkelio elektros sistema. Be vagonų, traukinyje gali būti ir kitokie riedmenys – geležinkelio kranai, sniego valytuvai.

Elektrinis traukinys Škoda EJ 575 2008 m.

Dyzelinis traukinys DR-1A Vilniuje 2005 m.

Istorija

Traukinys sukurtas XIX a. pradžioje, kai jau buvo įvaldytas garo variklis. Ilgą laiką lokomotyvas buvo garvežys, nors kiti šaltiniai (tokie kaip arklys, virvė, laidas, trauka, pneumatika ar dujų turbina) taip pat buvo galimi. XX a. sukurti dyzeliniai traukiniai, vėliau – turbovežiai ir elektriniai traukiniai.

Pirmasis traukinys į Lietuvą atvyko 1860 m. rugsėjo 16 d. (pagal senąjį kalendorių – rugsėjo 4 d.), kur buvo iškilmingai sutiktas Vilniaus stotyje. Pirmasis elektrinis traukinys Lietuvoje pajudėjo 1975 m. gruodžio 29 d. (Vilnius–Kaunas).

Greičiausias pasaulyje traukinys 2015 m. Japonijoje pasiekė 603 km/h greitį.

Traukinių tipai

Vokiškas greitasis „Inter City” Ekspresas 2006 m.

Yra įvairių traukinių tipų, suprojektuotų tam tikrais tikslais. Traukinys gali susidėti iš vieno ar daugiau garvežių ir vagonų kombinacijos, ar savaeigio lokomotyvo. Traukiniai taip pat gali būti tempiami arklių, sutvirtintų virvėmis. Ypatinga traukinių rūšis, važiuojanti ant atitinkamų ypatingų bėgių, yra kūrenami traukiniai, vienbėgiai traukiniai, greitieji traukiniai ir kiti. Keleivinis traukinys gali susidėti iš vieno ar kelių garvežių, ir vieno ar daugiau vagonų. Daugelyje pasaulio šalių, ypatingai Japonijoje ir Europoje, greitieji traukiniai yra naudojami ekstensyviai keleivinei kelionei.

Traukiniai gali taip pat būti sumaišyti, apimant ir keleivinę ir krovininę dalis. Tokie sumaišyti traukiniai būna ten, kur paslaugos yra nedažnos ir maža kaina. Tačiau, besiskiriantys keleivių ir krovinių poreikiai paprastai reiškia, kad reikia vengti kartu vežti krovinius ir keleivius.

Traukinio valdymo ypatumai

Tikėkis „stop“	„Stop“
Parengtinis ir galutinis šviesoforo signalai

Dėl didelės masės traukiniai įsibėgėja ir stoja sąlyginai labai lėtai. Automobilių vairuotojai gali pamatyti priekyje degantį raudoną šviesoforo signalą ir ties juo sustabdyti transporto priemonę. Mašinistas to padaryti negalėtų: kuomet matyti signalas, stabdyti tiesiog per vėlu. Todėl traukinių eismas reguliuojamas šviesoforų ar semaforų (kilnojamų svirčių) poromis: pirmasis, iš anksto įrengtas šviesoforas perspėja, kokio signalo mašinistas gali priekyje tikėtis (pavyzdyje pateikti Vokietijos geležinkelių signalai). Dėl ilgo stabdymo kelio ir įsibėgėjimo traukiniui tikslinga turėti daug mažiau tarpinių sustojimo vietų.

Traukiniui prieš netikėtą kliūtį dažnai nepavyksta laiku sustoti – dėl to pasitaiko įvairių avarijų. Tačiau traukinių daug griežčiau kontroliuojamas bei naudojamos automatinės saugumo sistemos. Todėl, palyginus su automobilių keliais, santykinis aukų skaičius geležinkeliuose labai nedidelis, todėl šis transportas laikomas itin saugiu.

Šaltiniai

1. Traukinys. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-04-12).
2. Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 159
3. Katalogas apie Lietuvos geležinkelius ir stotis. 2021-05-17, Skrastas.lt (tikrinta 2025-04-12).
4. „Geležinkelių infrastruktūros istorija“. litrail.t. 2014-03-28. Suarchyvuota iš originalo 2014-07-12. Nuoroda tikrinta 2015-05-12.
5. Japan's maglev train breaks world speed record with 600km/h test run. 2015-04-21, Theguardian.com (tikrinta 2025-04-15).

Nuorodos

Vikiteka: Traukinys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• „Traukiniai Vilniaus krašte“. Suarchyvuota iš originalo 2013-06-30. Nuoroda tikrinta 2008-08-14.
• „Lenkijos geležinkelių Vilniaus direkcija“. Suarchyvuota iš originalo 2013-06-30. Nuoroda tikrinta 2008-08-14.
• „Traukinys Ryga-Kybartai 1924 m.“. Suarchyvuota iš originalo 2013-06-30. Nuoroda tikrinta 2008-08-14.