Kitos reikšmės Virdžinija reikšmės Virdžinija angl Commonwealth of Virginia 10 oji JAV valstija esanti šalies rytuose ta

Kitos reikšmės – Virdžinija (reikšmės).

Virdžinija (angl. Commonwealth of Virginia) – 10-oji JAV valstija, esanti šalies rytuose, tarp Apalačų kalnų ir Atlanto vandenyno. Sostinė – Ričmondas. Plotas – 110,8 tūkst. km²; 8,6 mln. gyventojų (2021 m.).

Virdžinija
Virginia

Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)

Valstybė

Jungtinės Amerikos Valstijos

Administracinis centras

Ričmondas

Apygardos

95

Oficialios kalbos

anglų 94,3 %, ispanų 5,8 %

Įkūrimo data

1788 m.

Gubernatorius

(D)

Gyventojų

8 642 274 (12)

Plotas

110 785 km² (35)

- vandens %

7,4 %

Tankumas

78 žm./km² (14)

Aukščiausia vieta

Rodžerso kalnas (1747 m)

ISO 3166-2

US-VA

Tinklalapis

virginia.gov

Vikiteka

VirdžinijaVikiteka

Valstija paskelbta 1788 m. birželio 25 d. Valstija dar vadinama „Senąja dominija“ (the Old Dominion), nes tai buvo pirmoji anglų kolonija Amerikos žemyne (Virdžinijos kolonija), iš kurios palaipsniui susikūrė Trylika kolonijų, o vėliau – Jungtinės Amerikos Valstijos.

Geografija

Valstija ribojasi su Atlanto vandenynu, Šiaurės Karolina, Tenesiu, Kentukiu, Vakarų Virdžinija ir Merilandu.

Rytuose Virdžinija siekia Atlanto vandenyną. Didžiąją dalį pakrantės skalauja Česapyko įlanka, kurios krantai labai raižyti, gausu gilių estuarijų (Potomako, Hampton Roudso, Rapahanoko, Jorko). Ties Virdžinija Byču prieina atvirą vandenyną – krantai žemi, pelkėti. Kitapus Česapyko įlankos Virdžinijai priklauso Delmarvos pusiasalio pietinė dalis (šiaurinė yra Delavere). Jo krantai labai vingiuoti, gausu įlankų, užutėkių, priekrantėje driekiasi žemų mažų barjerinių salų juosta.

Virdžinijos rytinėje dalyje plyti pelkėta , vidurinėje dalyje paviršius kyla į Pidmonto plynaukštę, o vakaruose driekiasi Apalačų kalnų dalis Mėlynieji kalnai (juose yra Virdžinijos aukščiausia vieta – Rodžerso kalnas, 1746 m), į vakarus nuo jų – Didysis Apalačų slėnis.

Virdžinijos klimatas subtropinis jūrinis, Atlanto vandenyno pakrantėje – musoninis. Rytų Virdžinijoje sausio mėnesį vyrauja -1 – +7 °C temperatūra, liepą apie +22 °C. Vakarų Virdžinijoje žiemos šaltesnės (kalnuose sausį -7 °C), vasaros karštesnės (vidutiniškai +24 °C). Per metus iškrinta 1000–1150 mm kritulių. Virdžinijos pakrantėse vasaros pabaigoje vėjai atneša nusilpusius uraganus, kurie virsta smarkiomis audromis. Taip pat pasitaiko tornadų.

Dauguma valstijos upių teka tiesiai į Atlanto vandenyną – Potomakas, Džeimsas (su ), Rapahanokas, , , , Roanokas. Pietvakariniame pakraštyje teka Misisipės baseino upės – Klinčas (Tenesio baseinas), Niu Riveris (Ohajo baseinas). Rytuose yra pelkėtų ežerų, maršų. Ant upių sudaryta daug tvenkinių.

Kalnuose vyrauja rudžemiai, Portsmuto apylinkėse plyti , likusioje valstijos dalyje – .

Virdžinijos miškingumas – apie 65 %. Daugiausia auga pušys, kalnų šlaituose – mišrūs ir spygliuočių miškai su ąžuolų priemaiša. Valstijoje įsteigtas Šenandoa nacionalinis parkas, Džordžo Vašingtono ir Džefersono nacionalinis miškas (dalis), 15 laukinės gamtos draustinių, 9 laukinės gamtos teritorijos.

Gyventojai

Valstija pasižymi didele etnine įvairove (ypač šiaurinė dalis). Tankiausiai gyvenama valstijos šiaurė (Vašingtono aglomeracija) ir pietryčiai (Hampton Roudso estuarijos pakrantės). Rečiausiai gyvenami kalnai vakaruose.

2020 m. etninė sudėtis:

baltieji – 62,8 % (airių, škotų, vokiečių, anglų kilmės)
afroamerikiečiai – 20,1 %
lotynoamerikiečiai – 10,5 % (salvadoriečiai, meksikiečiai, puertorikiečiai, gvatemaliečiai, hondūriečiai)
azijiečiai – 8,6 % (filipiniečiai, vietnamiečiai, kinai, korėjiečiai)
indėnai – 1,5 % (, pouhatanai, , , , , , )

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys

Virdžinija Byčas (459,4 tūkst. gyv.)
Česapykas (249,4)
Arlingtonas (238,6)
Norfolkas (238,0)
Ričmondas (226,6)
(186,2)
Aleksandrija (159,4)
Hamptonas (137,1)
Roanokas (100,0)
(97,9)
(94,3)
(79,0)

Ekonomika

Virdžinijos ekonomiką sudaro žemės ūkis, anksčiau buvęs pagrindiniu pajamų šaltiniu, dabar dalijasi jas su kitais ekonomikos sektoriais. Tabakas yra viena iš svarbiausių valstijos prekių. Taip pat auginami javai, kukurūzai, sojų pupelės, riešutai, saldžiosios bulvės, medvilnė, obuoliai. Didžiausios pajamos gaunamos iš galvijų, naminių paukščių auginimo.

Akmens anglis yra pagrindinė valstijos naudingoji iškasena. Taip pat kasamas smėlis, žvyras. Gaminami įvairūs chemikalai, popieriaus, tekstilės produktai, apdirbami žemės ūkio produktai.

Šaltiniai

USA: States and Major Cities, citypopulation.de
Virdžinija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
USA: Virginia, citypopulation.de
http://www.virginiaplaces.org/agriculture/tobacco.html

[1] USA: States and Major Cities, citypopulation.de

[vle-2] Virdžinija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014

[3] USA: Virginia, citypopulation.de

[4] ttp://www.virginiaplaces.org/agriculture/tobacco.html