Voluinės sritis ukr Волинська область arba Волинщина šiaurės vakaruose esanti Ukrainos sritis Rytuose ribojasi su Rivnės

Voluinės sritis (ukr. Волинська область arba Волинщина) – šiaurės vakaruose esanti Ukrainos sritis. Rytuose ribojasi su Rivnės, pietuose – su Lvovo sritimis, vakaruose – su Lenkija, šiaurėje – su Baltarusija. Administracinis centras – Luckas.

Voluinės sritis
ukr. Волинська область


(Išsamiau)	(Išsamiau)

Administracinis centras

Luckas

Rajonai

16

Srities pavaldumo miestai

4

Rajono pavaldumo miestai

7

Įkūrimo data

1939 m. gruodžio 4 d.

Gubernatorius

Jurijus Pohuliajko Юрій Погуляйко

Gyventojų

1 036 891 (24)

Plotas

20 144 km² (20)

Tankumas

51 žm./km²

Tel. kodas

+380 33

Tinklalapis

[1]

Vikiteka

Voluinės sritisVikiteka

Geografija

Plotas

Srities plotas 20143 km², kas sudaro 3,3 % Ukrainos teritorijos ir užima 19 vietą tarp šalies sričių.

Vandens telkiniai

Voluinės turtas – ežerai (daugiau negu 220). Jie susitelkę pačioje srities šiaurės vakarinėje dalyje – Šacko ežeryne. Didžiausi ežerai: Svitjazio (Світязь), Pulemeco (Пулемецьке), Tursko (Турське), Lukai (Луки), Liucimiras (Люцимир).

Šiaurine srities dalimi teka Pripetė (Dniepro baseinas). Į ją šiaurės rytų kryptimi teka intakai – Styrė, Stochidas, Turija. Vakariniu pasieniu teka Vakarinis Bugas, priklausantis Vyslos baseinui. Voluinės sritimi eina Baltijos ir Juodosios jūrų vandenskyra.

Iš viso per sritį teka 130 upių, kurių bendras ilgis apie 3000 km lgiausios:

Stochidas – 188 km
Turija – 184 km
Styrė – 170 km
Pripetė – 170 km (srities teritorijoje)
Vakarinis Bugas – 128 km (srities teritorijoje)

Reljefas

Vyraujantis reljefas – lygumų. Beveik trys ketvirčiai Voluinės srities teritorijos yra pelkėta Polesės žemuma (aukštis 140–150 m), mažesnė dalis pietuose apima šiaurės vakarinę Voluinės aukštumos dalį (220–290 m). Aukščiausia srities vieta yra ties Bužankos kaimu Horochivo rajone – 292 m, tuo tarpu žemiausia vieta yra pri Stohido upės, šalia jo santakos su Pripete (139 m).

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -4,5 °C, liepos – 18,6 °C. Per metus iškrenta 550–600 mm kritulių. Vegetacinis periodas – apie 200 dienų.

Dirvožemiai

Dirvožemiai pilkieji jauriniai ir juodžemiai (miškastepėje), vėlėniniai jauriniai, pelkiniai (Polesėje).

Augalija ir gyvūnija

Miškai užima 32,5 % visos srities teritorijos. Didžiausi miškų masyvai plyti srities šiaurės rytuose. Būdingi mišrieji ir plačialapiai miškai (pušys – 60 %, ąžuolai – 13 %, alksniai – 13 %, beržai – 10 %, taip pat auga eglės, skroblai, uosiai, klevai). Yra ir regionui unikalių rūšių – sibirinių kedrų, piramidinių tujų, raudonųjų ąžuolų. Miškuose gyvena briedžiai, stirnos, šernai, barsukai, lūšys, lapės, voverės, stumbrai, bebrai; miškastepės zonoje kiškiai, lapės, graužikai; aklimatizuota ondatra. Ežeruose ir upėse veisiasi 35 rūšių žuvys (karpiai, karosai, raudės, lydekos, lynai, starkiai, unguriai, šamai, ešeriai).

Reliktinė augalija ir gyvūnija bei laukiniai kraštovaizdžiai saugomi Šacko nacionaliniame parke.

Istorija

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Voluinė.

Voluinės teritorijoje randama vėlyvojo paleolito archeologinių radinių. Seniausios gyvenvietės buvo prie dabartinio Lucko, Torčyno, Novostavo, Polonkos. Mezolitinių radinių randama Liutko, Samario, Neviro vietovėse. Daugelyje gyvenviečių rasta neolito laikotarpio radinių.

Manoma, kad Voluinės (Volynės) pavadinimas kilo iš metraščiuose minimos Velinės (Велиня) vietovės, kuri buvo prie Gučvos upės, 20 km nuo dabartinio Vladimiro. Valinanais vadintos gentys, gyvenusios Bugo ir Pripetės aukštupiuose.

Ipatijaus metraštyje apie 981 metus, žymima, kad voluiniečių žemė įeina į Kijevo Rusios sudėtį. Kunigaikštis Vladimiras Didysis įkūrė Vladimiro miestą, netoli Velinės. 988 m. miestas Vladimiro perduotas savo sūnui kunigaikščiui Vsevolodui. Vladimiro miestas tapo ne tik politiniu, be ir religiniu regiono centru.

Voluinės kraštui klestint kūrėsi nauji miestai. Ipatijaus metraštyje 1085 m. minimas Luckas, 1097 m. Turijskas, Šepelis, Bužskas, 1150 m. Ustilugas. 200 metų kraštą valdo Monomahovičių dinastija. 1157 m. Voluinę pradeda valdyti Mstislavo dinastija. Kraštas buvo puldinėjamas lietuvių, jotvingių, lenkų. 1199 m. Romanas Mstislavovičius sujungė Voluinę su Haliču į Haličo-Voluinės kunigaikštystę. 1340 m. valstybės valdovu tapo kunigaikštis Liubartas, priklausęs Gediminaičių dinastijai ir Voluinė pajungta prie LDK.

Po Liublino unijos 1569 m. Voluinė atiteko lenkams ir šie čia įkūrė Voluinės vaivadiją. Jie stačiatikius bandė versti katalikais todėl Voluinėje kilo neramumai ir sukilimai. 1648–1654 m. vyko kazokų sukilimai, vadovaujami Bogdano Chmelnickio. Sukilimų dėka, voluiniečiai išlaikė stačiatikių tikėjimą. 1793 m. Voluinė drauge su kitomis rytų Lenkijos žemėmis įėjo į Rusijos imperiją. Joje sudaryta Voluinės gubernija. Caro valdymo metais drausta ukrainietiška literatūra, uždarytos lenkų katalikų bažnyčios. XIX a. antroje pusėje Voulinėje pradėta vystyti pramonė. 1873 m. nutiestas geležinkelis Zdolbunivas-Kovelis, 1877 m. Liublinas-Kovelis.

Per pirmąjį pasaulinį karą per Voluinę keletą kartų praėjo fronto linija tarp rusų iš vienos pusės, ir austro-vokiečių karių, iš kitos. 1916 metų birželį rusų kariai perėję frontą užėmė Lucką ir nuvijo autro-vokiečių kariuomenę už Stohido upės. Per metus buvo sunaikinta daug gyvenviečių.

1917 metais susikūrė Ukrainos Liaudies Respublika. Voluinė įeina į respublikos sudėtį, dalyje istorinių Voluinės žemių įkuriamas ULR administracinis vienetas Voluinės žemė. 1918 m. – okupuota vokiečių karių, o po metų aneksuota lenkų. Sukurta Voluinės vaivadija. Visi gyventojų sukilimai numalšinti.

Po Molotovo-Ribentropo pakto atiteko SSRS. 1939 m. gruodžio 4 d. įtvirtinta Voluinės sritis – tačiau jau be istorinių Rivnės, Šepetivkos, Chelmo ir daugelio kitų žemių.

1941 m. Voluinė tapo viena iš pirmųjų Ukrainos dalių į kurią įžengė vokiečių armija. Karo eigoje srityje svarbių mūšių nevyko, todėl sritis architektūrinių paminklų prarado nedaug.

1991 m. gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 92 % pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš SSRS. Šiandien Voluinės sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.

Voluinės sritis įvairių šalių sudėtyje

Kijevo Rusia apie 882–1154
Voluinės kunigaikštystė 1154–1390
Haličo-Voluinės kunigaikštystė 1390–1431
Voluinės kunigaikštystė 1431―1452
LDK 1452–1569
Abiejų Tautų Respublika 1569–1795
– Rusijos imperija 1795–1917
– Ukrainos Liaudies Respublika 1917–1919
Lenkija 1919–1939
Ukrainos SSR (SSRS) 1939–1991
Ukraina nuo 1991

Gyventojai

2007-ųjų sausio 1 d. srityje gyveno 1 036 891 gyventojas ir tai sudarė 2,2 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

miesto gyventojų – 50,4 %
kaimo gyventojų − 49,6 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

ukrainiečiai – 94,3 %
rusai –4,4 %
kiti (lenkai, čekai, slovakai, žydai) – 1,3 %

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 66,9 žm./km². Tankiausiai gyvenama centrinė srities dalis, apie Lucką. Taip pat tankiai gyvenama visa pietinė dalis. Rėčiausiai gyvenama pelkėtoje Polesė Voluinės šiaurėje, ypač į šiaurę nuo Pripetės. Retai gyvenami ir miškingi rytai.

Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2006 m.

1970 m.^sur.

1985 m.

1995 m.

2003 m.

2006 m.

975 000

987 000

1 035 100

1 057 200

1 063 900

1 036 891

Voluinės kraštovaizdis Kamin Kaširskio rajone

Administracinis suskirstymas

Voluinės sritis padalinta į 16 rajonų ir 4 srities pavaldumo miestus.

Voluinės srities tarybos.
Juodai pažymėtos rajono tarybos
Vyšnine spalva- miestų tarybos nepriklausančios rajonams

Srities pavaldumo miestai
Lietuviškai	Ukrainietiškai	Gyventojų skaičius
Luckas	Луцьк	202 900
Kovelis	Ковель	66,8
Novovolynskas	Нововолинськ	52,6
Voluinės Vladimiras	Володимир-Волинський	37,9

Srities tarbybos
Lietuviškai	Ukrainietiškai	Administracinis centras
Horochivo rajonas	Горохівський район Horokhivs'kyi raion	Horochivas
Ivanyčių rajonas	Іваничівський район Ivanychivs'kyi raion	Ivanyčiai
Kamin-Kaširskio rajonas	Камінь-Каширський район Kamin'-Kashyrs'kyi raion	Kamin-Kaširskis
Kivercų rajonas	Ківерцівський район Kivertsivs'kyi raion	Kivercai
Kovelio rajonas	Ковельський район Kovels'kyi raion	Kovelis
Lokačių rajonas	Локачинський район Lokachyns'kyi raion	Lokačiai
Lucko rajonas	Луцький район Luts'kyi raion	Luckas
Liubešivo rajonas	Любешівський район Lyubeshivs'kyi raion	Liubešivas
Liubomilio rajonas	Любомльський район Lyubomls'kyi raion	Liubomilis
Manevyčių rajonas	Маневицький район Manevyts'kyi raion	Manevyčiai
Ratnės rajonas	Ратнівський район Ratnivs'kyi raion	Ratnė
Rožyščės rajonas	Рожищенський район Rozhyshchens'kyi raion	Rožyščė
Šacko rajonas	Шацький район Shats'kyi raion	Šackas
Staro-Vyživkos rajonas	Старовижівський район Starovyzhivs'kyi raion	Stara Vyživka
Turijsko rajonas	Турійський район Turiys'kyi raion	Turijskas
Voluinės Vladimiro rajonas	Володимир-Волинський район Volodymyr-Volynskyi raion	Voluinės Vladimiras
Lucko miesto taryba	Луцька міськрада Lutska mis'krada	Luckas
Novovolynsko miesto taryba	Нововолинська міськрада Novovolyns'ka mis'krada	Novovolynskas

Rajonų tarybos
Miestų tarybos

Voluinės sienos

Srities pradžia kelyje H17 Lvovas-Luckas

Ukrainos pasieničių statomi spaudai **Ustyluhe**

Voluinė ribojasi su kitomis sritimis:

Lvovo sritimi pietuose
Rivnės sritimi rytuose

Kitomis valstybėmis:

Baltarusija šiaurėje 205 km;
Lenkija vakaruose 190 km.

Automobilių pasienio kontrolės punktai:

Su Lenkija:

Ustyluhas (Устилуг), Jahodynas (Ягодин), Rymačiai (Римачі), Izovas (Ізов).

Su Baltarusija:

Dolskas (Дольськ), Zabolotja (Заболоття), Domanovė (Домановe), Piščia (Піща), Pulemecas (Пулемець).

Ekonomika

Išgaunama akmens anglis (Voluinės-Lvovo anglių baiseinas). Kivercų, Kovelio, Mancevičių rajonuose vystoma durpių gavyba. Voluinės srityje išplėtota lengvoji, medžio apdirbimo, mašinų gamybos pramonė. Kovelyje gamnamos žemės ūkio mašinos, Lucke – automobiliai, plastiko gaminiai, Vladimire, Rožyščėje, Mancevičiuose – baldų pramonė. Daugelyje miestų yra maisto pramonės (cukraus, konservų, pieno, mėsos) įmonių. Auginami javai (miežiai, kviečiai), cukriniai runkeliai, linai, bulvės. Sodininkystė ir daržininkystė. Gyvulininkystė (galvijai, kiaulės, avys, arkliai).

Ekonomikos rodikliai

N	rodiklis	vienetai	2006
1	Prekių eksportas	mln. JAV dolerių	336,6
2	Tarp visų Ukrainos sričių	%	0,9
3	Prekių importas	mln. JAV dolerių	645,6
4	Tarp visų Ukrainos sričių	%	1,4
5	Eksporto-importo saldo	mln. JAV dolerių	-309,0
6	Kapitalinės investicijos	mln. grivinų	2409,4
7	Vidutinis atlyginimas	Grivinų (2007-01-01)	825
8	Vidutinis atlyginimas	JAV dolerių (2007-01-01)	163,4

Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis.

Stambiausios įmonės

Stambiausios įmonės
Pavadinimas	Pavadinimas Ukrainietiškai	Būstinė	Produkcija
Volynkholding	Волиньхолдинг	Torčynas (Lucko raj.)	Ketčupai, majonezai
LuAZ	ЛуАЗ	Luckas	Automobilių gamyba
Elektrotermometrija	Електротермометрiя	Luckas	Vandens skaitiklių, reguliatorių bei pramoninų temperatūros jutiklių gamyba
KovelSilMaš	КовельСільМаш	Kovelis	Agronominė technika

Susisiekimas

Greitkelis **M07** Kijevas-**Liublinas** ties Liubomiliu

Kovelis yra paskutinė geležinkelio stotis Ukrainoje, važiuojant iš Kijevo į Varšuvą.

Lucke yra stambus karinis aerodromas, kuris šiuo metu aptarnauja tik karinę aviaciją ir privačius VIP klientus.

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas	Didesni miestai srityje	Ukrainietiška numeracija	Tarptautinė numeracija	Statusas
Kijevas – skp „Jahodynas“	Manevičiai, Kovelis, Liubomilis	M07		Tarptautinis
skp „Domanovė“ – skp „Tereblečanė“	Ratnė, Kovelis, Luckas	M19	E85	Tarptautinis
Lvovas – Luckas	Horochivas	H17	-	Nacionalinis
Rivnė – skp „Ustyluhas“	Voluinės Volodymyras, Torčinas, Luckas	H22	-	Nacionalinis

Kelių rodyklė

Bendras automobilių kelių ilgis – 6199,0 km
- Iš jų su tvirta danga – 5728,9
Bendras automobilinių tiltų skaičius – 386
Bendras geleležinkelių ilgis – 604,1 km
Bendras geleležinkelinių tiltų skaičius – 134
Bendras troleibusų linijų ilgis – 109,0 km

Švietimas ir kultūra

Srityje veikia 14 aukštųjų, 30 profesinių-techninių , 824 bendrojo išsilavinimo mokyklų. Taip pat yra keturios projektinės-konstruktinės organizacijos, du moksliniai-gamykliniai susivienijimai.

Srityje yra 2 teatrai, 664 kultūros namai, 579 bibiotekos ir 7 muziejai. Turtingą Voluinės istorinį palikimą galima pažinti apsilankius muziejuje-draustinyje "Kazokų kapinės", kuris įamžina kazokų heroizmą mūšyje 1651 m. kuriam vadovavo Bogdanas Chmelnickis.

Voluinėje kasmet pravedami meniniai fesvivaliai "Kalėdų misterija", "Polesės vasara su folkloru", "Ant Svitjazės bangų".

Lesios Ukrainkos muziejus Kovelio rajone

Turizmas

Bendras kultūrinių, archeologinių, architektūros, monumentalios vietovės skaičius – 837. Pagal istorinius-kultūrinius ir archiologinius pavyzdžius sukurtas Lucko valstybinis istorinis-architektūrinis drastinis. Įdomiausi architektūros ir archelogijos paminklai yra Kijevo Rusios periodo:

Uspenės soboras (Успенський собор) (1160); Vasylkivo cerkvė (Васильківська церква) (XII-XIX a.) Voluinės Volodymyre
Liubarto arba Aukštutinė pilis (Верхній замок) (XIII-XIII a.); jėzuitų vienuolynas (1539-1610); trituitų vienuolynas (1755) Lucke
Šventyklos ir gyvenamųjų namų likučiai (V-XIV a.), Heorhivo cerkvė (Георгіївська церква) (1264) Liubomile.
Lucko vartai (1630), Olykoje
Žemutinės pilies likučiai (XIV-XVII a.)
Puzynės pastatas (XVI-XVIII)

Tarptautinis bendradarbiavimas

Vilniaus apskritis, Lietuva

Taip pat skaitykite

Luckas
Olyka
Lucko "Volyn" futbolo klubas
Voluinė
Ukraina

Išnašos

„Ukrainos gyventojų surašymas“. Suarchyvuotas originalas 2009-02-26. Nuoroda tikrinta 2008-11-21.
[ http://www.ukrstat.gov.ua/ Ukrainos statistikos komitetas]

Šaltiniai

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 12 tomas, 379 psl. (1984 m., Vilnius)
Geografinis enciklopedinis žodynas, 97 psl. (1986 m., Maskva)

Nuorodos

Oficiali Voluinės srities svetainė (ukrainiečių, rusų, anglų kalbomis)
Lucko verslo svetainė (ukrainiečių kalba) Archyvuota kopija 2008-02-26 iš Wayback Machine projekto.
Voluinės srities žemėlapiai (rusų ir ukrainiečių kalba)

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[Kijevo_srities_gyventojai-1] „Ukrainos gyventojų surašymas“. Suarchyvuotas originalas 2009-02-26. Nuoroda tikrinta 2008-11-21.

[NBU-2] [ http://www.ukrstat.gov.ua/ Ukrainos statistikos komitetas]