Širvintos

Širvintos – miestas Lietuvos rytuose, Vilniaus apskrityje, už 50 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Širvintų rajono savivaldybės, Širvintų miesto ir apylinkių seniūnijų centras.

Širvintos
Širvintos 55°03′07″š. pl. 24°57′04″r. ilg. / 55.052°š. pl. 24.951°r. ilg. / 55.052; 24.951 (Širvintos)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Širvintų rajono savivaldybė
Meras	Živilė Pinskuvienė
Gyventojų (2023)	5 802
Plotas	4,02 km²
Tankumas (2023)	1 443 žm./km²
Pašto kodas	LT-19001
Vikiteka	Širvintos
Vietovardžio kirčiavimas (3^akirčiuotė) Vardininkas: Šìrvintos Kilmininkas: Širvintų̃ Naudininkas: Širvintóms Galininkas: Šìrvintas Įnagininkas: Širvintomìs Vietininkas: Širvintosè
lenk. Szyrwinty, rus. Ширвинты

Stovi Širvintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1860 m.), Lietuvos nepriklausomybės paminklas, paminklas rašytojui ir diplomatui Ignui Šeiniui „Regiu Lietuvą“ (skulptorius Henrikas Orakauskas). Širvintose veikia naujas, modernus baseinas, universali sporto salė, Širvintų futbolo stadionas, Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka, kultūros centras, pradinė mokykla, „Atžalyno“ progimnazija, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, rajono ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, savivaldybė, paštas, socialinių paslaugų centras, parapijos globos namai. Pramonės įmonės įsikūrusios šiauriniame pakraštyje.

Igno Šeiniaus gatvė

Kryžius bažnyčios šventoriuje "Prisikeliantiems".

Šiaurinė miesto dalis. Kalnalaukio gatvė

Etimologija

1927 m. pašto antspaudas su pavadinimu „Širvintai“

Miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo pro jį pratekančios upės – Širvintos. Pati Širvinta kildinama nuo pilką spalvą nurodančio būdvardžio širvas – veikiausiai ši spalva buvo būdinga Širvintos upei. XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Širvintai.

Liaudies etimologija vardą taip pat sieja su žodžiu širvis, kuriuo dėl kailio spalvos vadina briedį. Tai atsispindi ir miesto herbe.

Geografija

Pro miestą teka Širvintos upė, mieste ji yra patvenkta ir sudaro Širvintų tvenkinį. Pats miestas išsidėstęs į rytus nuo  A2  Vilnius–Panevėžys  automagistralės, prie senojo  116  Širvintos–Rimučiai–Kernavė–Dūkštos  kelio. Į šiaurės vakarus nuo miesto įsikūręs Širvintų kaimas.

1981 m. gegužės 29 d. Širvintose praūžė stipriausias iki tol Lietuvoje registruotas viesulas. Vėjo greitis siekė 70 m/s.

Istorija

Gyvenvietė žinoma nuo XIV a. pabaigos. 1475 m. pastatyta pirmoji Širvintų bažnyčia, 1559–1560 m. minimas miestelis. XIX a. buvo miestelis ir palivarkas Vilniaus apskrities Širvintų valsčiuje.

1919 m. vasarą miestelį okupavo lenkų armija. 1920 m. lapkričio 19 d. sumušta lenkų kariuomenė, vadovaujama L. Želigovskio, ir lenkų proveržis Lietuvon buvo sustabdytas. Tautų Sąjunga privertė pasirašyti paliaubas, pagal kurias Širvintos atsidūrė neutralioje zonoje, nors po 3 metų vis dėlto atiteko Lietuvai. Tačiau demarkacinės linijos artumas slopino miestelio augimą. 1927 m. rugpjūčio 15 d. atidengtas Lietuvos nepriklausomybės paminklas. Pokario metais apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos, "B" partizanų rinktinės partizanai.

1950 m. Širvintos tapo rajono centru, 1951 m. gavo miesto teises. Tarybiniais laikais veikė sėklų ruošimo fabrikas, „Lelija“ siuvimo gamybinio susivienijimo fabrikas, pastatyti kultūros namai. Miesto laukuose 1973 m. pradėtas statyti „Širvintos“ kolūkio gyvulininkystės kompleksas (pirmasis toks Lietuvoje, nors vėliau paaiškėjo, kad statyti tokius didelius kompleksus neapsimoka). 1981 m. miesto aikštėje pastatyta skulptūra „Širvinta“ (skulptorius V. Ketvirtis), vaizduojanti grakščią merginą, tarsi kylančią iš upės juostos.

1997 m. patvirtintas dabartinis Širvintų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m.	Širvintų valsčiaus centras	Vilniaus apskritis
1915–1919 m.		Širvintų apskrities centras
1919–1948 m.		Ukmergės apskritis
1948–1950 m.		Širvintų apskrities centras
1950–1951 m.	Širvintų apylinkės centras	Širvintų rajono centras	Vilniaus sritis
1951–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Širvintų apylinkės centras
1953–1962 m.
1962–1965 m.		Ukmergės rajonas
1965–1995 m.		Širvintų rajono centras
1995–2017 m.	Širvintų seniūnijos centras	Širvintų rajono savivaldybės centras	Vilniaus apskritis
2017–	Širvintų seniūnijos centras, Širvintų miesto seniūnija

Savivaldybės pastatas 2009 m.

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Širvintos yra užmezgusios partnerystės ryšius:

• , Ukraina
• Rakonevicės, Lenkija

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija
• „Atžalyno“ progimnazija
• Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka

Sportas

• FK Širvinta Širvintos (futbolas)
• (žolės riedulys) [1]
• Širvintų sporto klubas „Briedis“ (krepšinis, futbolas, tinklinis)
• Širvintų miesto stadionas, kurio talpa vienas tūkstantis žiūrovų.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2021 m.
1795 m.	1833 m.	1885 m.*	1903 m.*	1923 m.^sur.	1970 m.^sur.	1976 m.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.
64	470	778	1 676	21	1 893	4 900	5 146	7 442
2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-	-	-	-	-
7 273	6 415	5 827	-	-	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 6 415 žmonės: Lietuviai – 91,97% (5900); Lenkai – 4,44% (285); Rusai – 1,91% (123); Baltarusiai – 0,45% (29); Ukrainiečiai – 0,34% (22); Kiti – 0,87% (56).

2001 m. gyveno 7 273 žmonės: Lietuviai – 92,29% (6 712); Lenkai – 4,23% (308); Rusai – 1,86% (135); Baltarusiai – 0,51% (37); Ukrainiečiai – 0,38% (28); Kiti – 0,73% (53).

Žymūs žmonės

• Leon Chasanowich (1882–1925), žurnalistas, sionistas.
• Maria Borzobohata-Woźnicka (1894–1943), dailininkė.
• Jonas Kronkaitis (g. 1935 m.), karininkas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
• Gražina Marija Martinaitienė (1936–2022), dailės istorikė, kultūrologė.
• Antanas Leonas Lipeika (1946–2021), informatikas, inžinierius.
• Tadas Vidmantas (g. 1985 m.), Lietuvos režisierius, reklamų kūrėjas, scenaristas.
• Monika Pundziūtė (Moniqué) (g. 1997 m.), Lietuvos dainininkė, aktorė, televizinio muzikos talentų konkurso „X Faktorius“ 3-iojo sezono nugalėtoja (2015–2016 m.).

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Ширвинты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39А (78) : Шенье — Шуйский монастырь. С.-Петербургъ, 1903., 590 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 806 psl.
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 219
5. Algirdas Sabaliauskas. „Iš kur jie?“ – Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 1994. // psl. 340.
6. http://lithuanianphilately.com/postal-history/sirvintai.html Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.
7. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 422 p.
8. Szyrwinty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 127 psl. (lenk.)
9. Širvintų rajono savivaldybės tarptautinis bendradarbiavimas 2014 m.
10. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
11. Širvintos. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 411 psl.
12. Širvintos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 603 psl.
13. Širvintos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 206
14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
16. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
18. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
19. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra

• Širvintos. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 533 psl.
• Širvintų kraštas: albumas (sud. Jonas Lučiūnas). – Vilnius: J. Lučiūnas, 2008. – 82 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-800-74-3
• Širvintos. – Vilnius: Versmė, 2000. – 776 p.: iliustr. – ISBN 9986-9236-2-X

Nuorodos

• Virtualus Širvintų miesto turas
• Apie Širvintas Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
• Monografija „Širvintos“