Seulas kor 서울 Seoul arba oficialiai Seulo ypatingasis miestas kor 서울 특별시 Seoul Teukbyeolsi Pietų Korėjos didžiausias mie

Seulas (kor. 서울 = Seoul) arba oficialiai Seulo ypatingasis miestas (kor. 서울 특별시 = Seoul Teukbyeolsi) – Pietų Korėjos didžiausias miestas ir šalies sostinė nuo 1948 m. Nuo 1394 m. iki šalies padalinimo 1948 m. bei trumpą laiką Korėjos karo metu buvo visos Korėjos sostinė. Tai sparčiai augantis miestas, turintis apie 10,5 mln. gyventojų. Metropolinėje teritorijoje kartu su Inčono uostu ir aplinkiniais miestais gyvena 24,11 mln. gyventojų (2016 m.) 2745 km² plote.

Seulas 서울

Miesto vaizdas

Seulas 37°34′0″ š. pl. 126°58′0″ r. ilg. / 37.56667°š. pl. 126.96667°r. ilg. / 37.56667; 126.96667 (Seulas)

Laiko juosta: (UTC+9)

Valstybė	Pietų Korėja
Provincija

Meras	Oh Se-hoon ()

Gyventojų (2024 Antrasis Ketvirtis)	9 619 861
Plotas	605,25 km²
Tankumas (2024 Antrasis Ketvirtis)	15 894 žm./km²

Tinklalapis	seoul.go.kr
Vikiteka	Seulas

Seulas yra išsidėstęs šalies šiaurės vakaruose, į pietus nuo demilitarizuotos zonos, prie Han upės. Miestas yra politinis, kultūrinis, socialinis ir ekonominis Pietų Korėjos ir Rytų Azijos centras, jame gyvena apie ketvirtadalį šalies gyventojų. Miestas taip pat yra tarptautinis verslo, finansų, tarptautinių korporacijų ir pasaulinių organizacijų centras.

Seulas laikomas vienu iš didžiausių pasaulio miestų. Metropolinė Seulo teritorija apima Inčono uostą, „miegamąjį“ miestą Songnamą ir kitus priemiesčius. Puiki transporto infrastruktūra: geležinkeliai, automagistralės, oro uostai, metropolitenas. Išvystyta geležies ir plieno, spaudos, tekstilės pramonė, gaminami automobiliai, elektronika, chemikalai, plati paslaugų sfera.

Mieste yra daug istorinių karališkų rūmų (Gyeongbok, Changdeok, Deoksu ir kt.), muziejų, krikščionių bažnyčių, budistinių šventyklų, teatrų, bibliotekų, zoologijos ir botanikos sodų, universitetų (didžiausias – Seulo valstybinis universitetas).

Istorija

Seulo istorija pradedama skaičiuoti maždaug nuo 18 m. pr. m. e, ir siejama su (Baekje) valstybės įkūrimu. Šios valstybės sostinė vadinta Virjesong (慰禮城 / 위례성 Wiryeseong), ir buvo dabartinio Seulo teritorijoje. Iš tų laikų mieste yra išlikusios atskiros miesto sienų dalys. Tada Seulas buvo tvirtovė ir prekybos centras.

Samguk laikotarpiu Pekčė, priklausanti Mahan federacijai (vienai iš trijų to meto Pietinės Korėjos federacijų ) užkariavo kitas federacijos valstybėles ir suvienijo visą pietvakarių Korėją. Tai padarė Virjesongą didelės valstybės sostine.

392 m, kaimyninės valstybės Kogurio ekspansijos metu, Virjesong buvo užimtas (Pekčė buvo priversta perkelti sostinę į pietus).

551 m, plečiantis Silla valstybei, ši užėmė miestą, ir jis buvo pervadintas Hanjang (kor. 漢陽 / 한양 Hanyang), o vėliau, X a. Korėją suvienijus valstybei, Seului pradėta teikti ypatinga reikšmė – manyta, kad ta valstybė, kuri turi Seulą, valdo ir visą Korėją. XI a Seulas pavadintas Pietine sostine (Namgyeong).

1394 m. prasidėjus dinastijai, Seulas, tada pavadintas Hansong (kor. 漢城 / 한성 – Hanseong) tapo visos Korėjos sostine. Hansongas buvo apjuostas tvirtomis sienomis su vartais, centre išdygo Korėjos imperatoriaus rūmai Giongbokgung.

Kuomet 1910 m. Korėją užėmę Japonija, miestas buvo pervardintas „Sostinės miestu“ (京城 / 경성 – Gyeongseong), jame rezidavo Japonijos generalgubernatorius.

Antrojo pasaulinio karo metu Seulą užėmė JAV karinės pajėgos. 1948 m. miestas tapo Pietų Korėjos sostine, 1950 m. birželio 28 d., praėjus vos trims dienomis nuo Korėjos karo pradžios, miestą užėmė Šiaurės Korėja, paskui jis buvo užimtas tai vienų, tai kitų kariaujančių pusių, kol 1951 m. kovą Seulą perėmė valdyti Jungtinės Tautos. Smarkiai sugriautas karo metu, po to Seulas buvo atstatytas labai moderniais principais.

Geografija

Seulas įsikūręs Pietų Korėjos šiaurės vakaruose, prie Han upės. Ši teritorija jau nuo seno vaidino labai svarbų vaidmenį Korėjos istorijoje. Miestą supa aštuoni kalnai, jame daug kalvų.

Klimatas

Seului būdingas drėgnas žemyninis klimatas, nepaisant to, kad pati P. Korėja iš 3 pusių apsupta vandens. Vasaros karštokos ir drėgnos, žiemos šaltokos ir sausesnės.

Seulo klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	14,4	18,7	25,1	29,8	34,4	37,2	38,4	39,6	35,1	30,1	25,9	17,7	39,6
Vid. aukščiausia °C	1,5	4,7	10,4	17,8	23,0	27,1	28,6	29,6	25,8	19,8	11,6	4,3	17,0
Vid. temperatūra °C	−2,2	1,3	6,0	12,8	18,1	22,7	25,3	26,0	21,5	15,1	7,4	0,6	12,9
Vid. žemiausia °C	−5,9	−3,4	1,6	7,8	13,2	18,2	21,9	22,4	17,2	10,3	3,2	−3,2	8,6
Žemiausia °C	−22,5	−19,6	−14,1	−4,3	2,4	8,8	12,9	13,5	3,2	−5,1	−11,9	−23,1	−23,1
Krituliai mm	21	25	47	65	106	133	395	364	169	52	53	22	1 451
Duomenys: Weather Atlas 2024 12 12

Suskirstymas

Seulas padalintas į 25 gu (구; 區) (rajonas). Gu stipriai skiriasi plotu (nuo 10 iki 47 km²) ir gyventojų skaičiumi (nuo mažiau nei 140 000 iki 630 000). Songpa gyvena daugiausiai žmonių, tuo tarpu Sočo yra didžiausio ploto. Kiekvienas gu padalintas į dong (동; 洞) arba mikrorajonus. Iš viso Seule yra 522 administraciniai mikrorajonai haengjeongdong (행정동; 行政洞).Dong toliau dalinami į 13 787 tong (통; 統), kurie savo ruožtu dalinami į 102 796 ban.

Pavadinimas	Hangul	Handža	Populiacija
	종로구	鐘路區	138 577
Džung-gu	중구	中區	120 931
Jongsan-gu	용산구	龍山區	204 079
	성동구	城東區	274 287
	광진구	廣津區	332 571
	동대문구	東大門區	339 611
	중랑구	中浪區	379 541
	성북구	城北區	422 141
	강북구	江北區	283 934
	도봉구	道峰區	303 468
	노원구	蘆原區	492 072
	은평구	恩平區	461 086
Sodėmun-gu	서대문구	西大門區	303 453
Mapo-gu	마포구	麻浦區	361 841
	양천구	陽川區	431 623
	강서구	江西區	557 095
	구로구	九老區	388 488
	금천구	衿川區	225 371
	영등포구	永登浦區	374,201
	동작구	銅雀區	376 440
	관악구	冠岳區	478 167
	서초구	瑞草區	408 382
Kangnam-gu	강남구	江南區	557 942
	송파구	松坡區	651 910
	강동구	江東區	468 284

Gyventojai

Seulas pasižymi dideliu gyventojų tankumu (apie 16 000/km²) ir tautiniu jų homogeniškumu – iš daugiau nei 9 mln. jo gyventojų tik apie 2,5 % yra kinų, japonų ar kitų mažumų atstovai.^{[reikalingas šaltinis]} Pagrindinės išpažįstamos religijos yra budizmas ir krikščionybė.

Ekonomika

Nors Seulas užima tik apie 0,6 % Pietų Korėjos teritorijos, jame sukuriama apie 21 % viso šalies BVP ir surenkama apie 43 % visų valstybės mokesčių.

Šiame mieste yra įsikūrę pagrindinės Pietų Korėjos kompanijos (kaip kad Samsung, LG, Hyundai, Kia) ir užsienio kompanijų atstovybės.

Kultūra

Seule įsikūrę daugiau nei 100 įvairių muziejų, įskaitant tris valstybinius (Korėjos nacionalinis muziejus, ir ).

Mieste taip pat yra daug svarbių istorinių rūmų (Changdeokgung, Changgyeonggung, Deoksugung, Gyeongbokgung, Gyeonghuigung), religinės paskirties pastatų.

Sportas

1988 m. Seule vyko XXIV vasaros olimpinės žaidynės, 2002 m. – XVII pasaulio futbolo čempionatas.

futbolo klubai

FC Seoul futbolo klubas;
Seoul E-Land FC

Transportas

Seulas turi gerai išvystytą ir vis dar tebeplečiamą transporto sistemą. Mieste yra 18 metro linijų, kuriomis kasdien pasinaudoja apie 10 mln. žmonių, vietinio ir tarpmiestinio susisiekimo autobusų tinklas, keturios didelės ir daug mažesnių traukinių stočių, du oro uostai (Inčon ir Gimpo). Seulo gatvėmis taip pat važinėja beveik 3 mln. įvairių rūšių automobilių.

Švietimas

Universitetai

Seule yra įsikūrusi didžioji dalis pagrindinių Pietų Korėjos universitetų: Seulo nacionalinis, , , , , , , , Chung-Ang ir kiti. Iš viso Seule yra 42 universitetai.

Turizmas

Seulas yra turistų aktyviai lankoma vieta. Jame kasmet apsilanko daugiau nei 8 mln. užsieniečių, daugiausiai iš Japonijos.

Miestai partneriai

Žemiau pateikiami Seulo miestai partneriai. Skliausteliuose pateikti metai, nuo kurių miestai bendradarbiauja.

Taipėjus, Kinijos Respublika (1968)
Ankara, Turkija (1971)
Guamas, JAV teritorija (1973)
Honolulu, JAV (1973)
San Franciskas, JAV (1976)
San Paulas, Brazilija (1977)
Teheranas, Iranas(1977)
Bogota, Kolumbija (1982)
Džakarta, Indonezija (1984)
Tokijas, Japonija (1988)
Maskva, Rusija (1991)
Naujasis Pietų Velsas, Australijos valstija (1991)
Paryžius, Prancūzija (1991)
Pekinas, Kinijos Liaudies Respublika (1992)

Karakasas, Venesuela (1992)
Meksikas, Meksika (1993)
Ulan Batoras, Mongolija (1995)
Hanojus, Vietnamas (1996)
Varšuva, Lenkija (1996)
Kairas, Egiptas (1997)
Otava, Kanada (1997)
Roma, Italija (2000)
Astana, Kazachstanas (2004)
Atėnai, Graikija (2006)
Bankokas, Tailandas (2006)
Vašingtonas, JAV (2006)
Vankuveris, Kanada (2007)

Išnašos

Population of Seoul, Korea, Seoul Metropolitan Government'
The registered population of the South Korean provinces and cities, citypopulation.de
„Yearly & Monthly weather - Seoul, South Korea“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-12-12.
„Administrative Districts“. Seulo metropolijos valdžia. Suarchyvuotas originalas 2008-06-20. Nuoroda tikrinta 2008-05-02.
주민등록인구 통계, Resident Registration Population Statistics
About Seoul Archyvuota kopija 2011-02-27 iš Wayback Machine projekto., Economic and Social Development Commission
Number of Vehicles in Seoul Set to Top 3 Million, The Chosunilbo, 2011-04-25
Seoul City sees steady increase in foreign visitors Archyvuota kopija 2011-07-11 iš Wayback Machine projekto., The Korea Herald, 2011-06-15
Seul Metropolitan Government. „International Cooperation: Sister Cities“. Suarchyvuotas originalas 2007-12-10. Nuoroda tikrinta 2008-11-25.
The Many Lives of Tehran Road^{[neveikianti nuoroda]}

Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Seulas

Seulo metropolijos valdžia
Seulo dangoraižių diagrama

[1] Population of Seoul, Korea, Seoul Metropolitan Government'

[2] The registered population of the South Korean provinces and cities, citypopulation.de

[Weather_Atlas-3] „Yearly & Monthly weather - Seoul, South Korea“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-12-12.

[Administraciniai_rajonai-4] „Administrative Districts“. Seulo metropolijos valdžia. Suarchyvuotas originalas 2008-06-20. Nuoroda tikrinta 2008-05-02.

[5] 주민등록인구 통계, Resident Registration Population Statistics

[6] About Seoul Archyvuota kopija 2011-02-27 iš Wayback Machine projekto., Economic and Social Development Commission

[7] Number of Vehicles in Seoul Set to Top 3 Million, The Chosunilbo, 2011-04-25

[8] Seoul City sees steady increase in foreign visitors Archyvuota kopija 2011-07-11 iš Wayback Machine projekto., The Korea Herald, 2011-06-15

[9] Seul Metropolitan Government. „International Cooperation: Sister Cities“. Suarchyvuotas originalas 2007-12-10. Nuoroda tikrinta 2008-11-25.

[10] The Many Lives of Tehran Road^{[neveikianti nuoroda]}