Tokijas

32°58′ š. pl. 129°48′ r. ilg. / 32.967°š. pl. 129.800°r. ilg. / 32.967; 129.800

Tokijo prefektūra 東京都
Sostinė	Tokijas
Regionas	Kanto regionas
Sala	Honšiū
Gubernatorius	Juriko Koike
Plotas	2 194,07 km² (45^vieta)
- % vandens	1
Gyventojai  (2022)
- Gyventojų	13 988 129 (1^vieta)
- Tankis	6 363 žm./km²
Apskritys	1
Savivaldybės	62
ISO 3166-2	JP-13
Svetainė	[2]
Prefektūros simboliai
- Gėlė	Sakura
- Medis	Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba)
- Paukštis	Rudagalvis kiras (Larus ridibundus)

Tokijas dieną

Tokijas naktį

Tokijas (jap. 東京都 = Tōkyō-to) – viena iš Japonijos prefektūrų ir Japonijos sostinė. Didžioji dalis išsidėsčiusi Kanto lygumoje, taip pat – Idzu ir Bonino salos. Nors joje gyvena daugiausiai gyventojų, pagal plotą ji yra viena mažiausių prefektūrų. 2014 m. duomenimis, Didžiojo Tokijo megapolis gyventojų skaičiumi buvo didžiausia aglomeracija pasaulyje.

Kadangi čia įsikūrę Japonijos vyriausybė ir imperatoriškieji rūmai, Tokijas nuo 1869 m. faktiškai yra Japonijos sostinė.

Tokijo regione gyvena 38 mln. gyventojų, miesto BVP siekia 2,5 trilijonus JAV dolerių – jei Tokijas taptų nepriklausoma, atskira valstybe, jo ekonomika būtų aštunta pagal dydį ekonomika pasaulyje. Tokijas konstituciškai vadinamas Tokijo miestu. Nepaisant dydžio, Tokijas neviršija šalies žemo nusikalstamumo lygio ir 2017 m. saugaus miesto reitinge įvertintas kaip pats saugiausias iš 60-ies vertintų didmiesčių.

Tokijuje vyko 1964 m. vasaros olimpinės žaidynės, 1979, 1986 ir 1993 m. Didžiojo aštuoneto susitikimai ir rengiamos 2020 m. vasaros olimpinės ir žaidynės.

Istorija

Tokijas senovėje buvo mažas žvejų kaimas, vadintas Edo. Manoma, kad miestas įkurtas apie XV a. vid. Edo pavadinimu. 1457 m. čia pastatė Edo pilį. 1590 m., Tokugava Iejasu padarė Edo savo rezidencija ir, jam tapus šiogūnu 1603 m., miestas tapo visą šalį apimančios karinės vyriausybės centru. Vėlesniu Edo laikotarpiu, Edo miestas išaugo į vieną didžiausių pasaulio miestų, kuriame gyveno daugiau nei milijonas gyventojų. Jis tapo de facto Japonijos sostine nepaisant to, kad imperatorius gyveno Kiote. 1869 m. iš Kioto į Edą buvo perkelta Japonijos imperatoriaus rezidencija ir miestas pervadintas Tokijumi (Rytų sostine, t. y. esančia į rytus nuo ankstesnės sostinės – Kioto).

XX a. Tokijų sukrėtė dvi katastrofos: 1923 m. Didysis Kanto žemės drebėjimas ir bombardavimai Antrojo pasaulinio karo metais. Pirmosios atveju žuvusių ar dingusių be žinios skaičius siekė 140 000, antrojo – 100 000, sugriauta daug pastatų (antruoju atveju – maždaug pusė). Tokijo bombardavimas Antrojo pasaulinio karo metais aukų skaičiumi yra pats pragaištingiausias bombardavimas žmonijos istorijoje.

Vis dėlto po karo Tokijas buvo greitai atstatytas ir 1964 m. jau surengė vasaros olimpines žaidynes.

2011 m. Sendajaus žemės drebėjimas buvo jaučiamas ir Tokijuje, tačiau prefektūroje padarė mažai nuostolių. Dėl radiacinio nuotėkio Tokijuje kelis kartus buvo užfiksuotas didesnis nei įprastai radiacijos lygis.

Geografija ir administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – .

Žemėlapis, rodantis pagrindinės (žemyninės) Tokijo teritorijos subvienetus.

Tokijo teritorija tęsiasi 90 km iš rytų į vakarus ir 25 km iš šiaurės į pietus, rytuose ribodamasi su Čibos prefektūra, vakaruose – su Jamanašio prefektūra, pietuose – su Kanagavos prefektūra ir šiaurėje – su Saitamos prefektūra.

Tokijas suskirstytas į 3 pagrindines dalis: 23 Tokijo seniūnijas ir Tama sritį (jap. 多摩地域), esančias žemyninėje Tokijo teritorijoje, ir salas. Tamos srityje įsikūrę miestai ir mažesnės gyvenvietės. Čia yra 2 salų grandinės: Idzu salos ir Ogasavaros salos, kai kurios nutolusios iki 1850 km nuo žemyninės Tokijo dalies.

23 specialiosios Tokijo seniūnijos

Specialiosios Tokijo seniūnijos įsikūrusios teritorijoje, kurioje seniau buvo senasis . 1943 m. liepos 1 d. Tokijas buvo prijungtas prie Tokijo prefektūros, taip suformuojant dabartinę „metropolitinę prefektūrą“.

Kiekviena seniūnija yra savivaldybė, kurioje renkamas meras ir taryba (asamblėja), kaip ir kiti miestai Japonijoje. Specialiosios seniūnijos nuo kitų miestų skiriasi tuo, kad tam tikros vyriausybinės funkcijos yra valdomos Tokijo metropolijos vyriausybės.

Specialiosios Tokijo seniūnijos:

Adačis Arakava Bunkijas Čijoda Čiūo Edogava Itabašis Kacušika

Kita Kotas Meguras Minatas Nakanas Nerima Ota Setagaja

Šibuja Šinagava Šindžiuku Suginamis Sumidos seniūnija Taitas Tošimos seniūnija

Miestai

Tokijo Metropolijoje yra 26 gyvenvietės, turinčios miesto statusą:

Akirunas Akišima Čiofu Fučiū Fusa Hačiodžis Hamura Higašikurumė Higašimurajama Higašijamatas Hinas Inagis Kijosė

Kodaira Koganėjus Kokubundžis Komajė Kunitačis Mačida Mitaka Musašimurajama Musašinas Nišitokijas Omė Tačikava Tama

Miesteliai ir kaimai

Tokijo metropolijos kalnuotoje vietoje įsikūrusi viena vienintelė apskritis – Nišitama, kuriai priklauso 4 savivaldybės:

• Hinohara

Salos

Idzu salos

Tokijo prefektūrai priklausančios Idzu salos

Idzu salos – grupė vulkaninės kilmės salų, priklausančios Fudžio-Hakonės-Idzu nacionaliniam parkui. Jose įsikūrę 2 miesteliai ir 6 kaimai. Salos pateiktos nuo artimiausios Tokijo centrui iki labiausiai nutolusios:

• Idzu Ošima
• Mijakedžima

Idzu Ošimoje ir Hačidžiodžimoje įsikūrę miesteliai. Likusiose šešiose salose įsikūrę kaimai (Niidžima ir Šikinedžima sudaro 1 kaimą). Hačidžiodžimos saloje vartojama Hačidžio tarmė dėl skyrimosi nuo bendrinės japonų kalbos neretai laikoma atskira kalba.

Ogasavaros salos

Ogasavaros saloms priklauso Čičidžima, , Hahadžima, Šiaurės Ivo sala, Ivo sala ir Pietų Ivo sala, taip pat joms priklauso labiausiai į rytus Japonijoje ir nuo Tokijo centro (1850 km) nutolęs taškas – bei piečiausias Japonijos taškas – Okinotorišima.

Nacionaliniai parkai

2008 m. kovo 31 d. duomenimis, 36 % visos prefektūros teritorijos sudaro nacionaliniai parkai, o tai antras didžiausias rodiklis tarp prefektūrų po Šigos. Įsikūrę šie nacionaliniai parkai:

Tokijuje įsikūrę keletas nacionalinių parkų, tarp jų:

• ;
• dalis Fudžio-Hakonės-Idzu;
• (jap. 明治の森高尾国定公園), šalia ;
• Ogasavaros nacionalinis parkas.

Tokijo miesto yra įsikūrę daug muziejų, tarp kurių , , Šitamači muziejus bei Vakarų meno muziejus.

Klimatas

Klimato diagrama Tokijo
S	V	K	B	G	B	L	R	R	S	L	G
52   10 3	56   10 3	118   13 6	125   19 11	138   23 15	168   26 19	154   29 23	168   31 25	210   27 21	198   22 15	93   17 10	51   12 5
temperatūra °C skalėje kritulių kiekis mm šaltinis: climate-charts.com
Farenheito skalėje  S V K B G B L R R S L G     2   50 37     2.2   51 37     4.6   56 42     4.9   66 51     5.4   73 60     6.6   78 66     6.1   85 73     6.6   88 76     8.3   81 70     7.8   71 60     3.7   62 50     2   54 41 temperatūra °F kritulių kiekis coliais

Tokijui būdingas šiltas ir drėgnas subtropinis klimatas: karštos ir drėgnos vasaros ir švelnios sausesnės žiemos. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 1 380 mm. Nors sniego Tokijas sulaukia kone kasmet, jo iškrinta labai maži kiekiai. Tokijas yra puikus pavyzdys, kaip auganti miesto populiacija veikia klimatą. Čia kasmet sulaukiama taifūnų, nors tik dalis jų būna stiprūs. Paskutinis stipresnis buvo 2007 m. .

Tokijas patyrė pragaištingus žemės drebėjimus 1703, 1782, 1812, 1855, 1923 ir 2011 m. 1923 m. įvykusio 8,3 balo stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimo metu žuvo 142 000 žmonės.

Ekonomika

Didelis finansų ir prekybos centras, pagamina apie 20 proc. visos Japonijos produkcijos. Išplėtota tiksliųjų mašinų ir prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos įrenginių gamyba, taip pat automobilių, lėktuvų, geležinkelio įrengimų gamyba, laivų statyba, tekstilės ir chemijos pramonė.

Labai išvystyta transporto infrastruktūra, yra greitieji traukiniai, metropolitenas, du tarptautiniai oro uostai (Haneda ir Narita), jūrų uosto metinė krovinių apyvarta virš 70 mln. tonų.

Gyventojai

Virš 8 mln. žmonių gyvena 23 Tokijo seniūnijose. Dienos metu, į miestą atvykus kitose zonose gyvenantiems studentams ir darbininkams, šis skaičius padidėja iki daugiau kaip 2,5 mln. Didžiausia dienos ir nakties gyventojų skaičiaus amplitudė pastebima centrinėse Čijodos, Čiūo ir Minato seniūnijose, kur naktį bendras gyventojų skaičius nesiekia 300 tūkst., bet dieną viršija 2 mln. 2008 m. liepos 1 d. prefektūroje gyveno 12 886 838 gyventojų, iš jų beveik 8,7 mln. – seniūnijose. Žmonės sparčiai keliasi gyventi į Tokijo centrą dėl dramatiškai kritusių būsto kainų.

2018 m. duomenimis, neįskaitant Japonijos pilietybę turinčių tautinių mažumų, didžiausios registruotų užsieniečių bendruomenės buvo: kinai (199 949), Pietų Korėjos piliečiai (90 438), vietnamiečiai (32 334), filipiniečiai (32 089), nepaliečiai (26 157), (18 568), amerikiečiai (17 578).

1889 m. gyventojų surašymo duomenimis gyveno 1 389 600 gyventojų.

Transportas

JR (Japonijos geležinkelių) .

Tokijuje labai gerai išvystytas transporto tinklas. Veikia metropolitenas, daug geležinkelių, kelių, oro uostų. Prefektūroje gausiausiai keliaujama traukiniais (geležinkeliu ir metropolitenu). Pagrindinės milžiniškos traukinių stotys – , ir .

Įvairiose Tokijui priklausančiose salose yra įvairių oro uostų:  – , Mijakedžimoje – , Idzu Ošimoje – . Pagrindinę miesto dalį aptarnauja už prefektūros ribų esantis tarptautinis ir Oitoje įsikūręs oro uostai.

Švietimas

Pagrindinis straipsnis – .

Tokijo universitetas

Tokijuje daug universitetų, koledžų ir profesinių mokyklų. Būtent čia įsikūrę daugiausiai prestižiškiausių Japonijos universitetų, jų tarpe – prestižiškiausiu Japonijos universitetu laikomas Tokijo universitetas. Čia įsikūrę ir kiti nacionaliniai universitetai: , , , , . Čia tėra vienas ne nacionalinis viešasis universitetas: . Taip pat Tokijuje įsikūrę Kejo universitetas ir Vasedos universitetas laikomi geriausiais privačiais universitetais Japonijoje. Tokijuje yra ir keli universitetai, kuriuose paskaitos vyksta anglų kalba. Tai Tarptautinis krikščioniškas, , Vasedos, ir universitetai.

Aukštesniojo ir aukštojo švietimo įstaigos

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – išorinės nuorodos straipsnyje Jei galite, sutvarkykite.

Valstybiniai universitetai

(jap. お茶の水女子大学) (jap. 電気通信大学) (jap. 東京医科歯科大学) (jap. 東京外国語大学) (jap. 東京学芸大学)

(jap. 東京海洋大学) (jap. 東京藝術大学) (jap. 東京工業大学)

Tokijo universitetas (jap. 東京大学) (jap. 東京農工大学) (jap. 一橋大学)

Viešieji universitetai

• (jap. 首都大学東京),
  įkurtas 2005 m.
• (jap. 産業技術大学院大学)
  ,įkurtas 2006 m.

Privatūs universitetai

Tokijuje yra 56 privatūs universitetai.

(jap. 青山学院大学) (jap. 亜細亜大学) (jap. 桜美林大学) (jap. 学習院大学) (jap. 共立女子大学) (jap. 杏林大学) Keio universitetas (jap. 慶應義塾大学) (jap. 工学院大学) (jap. 國學院大學) Tarptautinis krikščioniškas universitetas (jap. 国際基督教大学) (jap. 国士舘大学) (jap. 駒澤大学) (芝浦工業大学) (jap. 上智大学) (jap. 昭和大学) (jap. 成蹊大学) (jap. 成城大学) (jap. 聖心女子大学) (jap. 専修大学) (jap. 創価大学)

(jap. 大正大学) (jap. 大東文化大学) (jap. 高千穂大学) (jap. 拓殖大学) (jap. 多摩大学) (jap. 多摩美術大学) (jap. 玉川大学) (jap. 中央大学) (jap. 津田塾大学) (jap. 帝京大学) (jap. 東京家政学院大学) (jap. 東京経済大学) (jap. 東京工科大学) (jap. 東京純心女子大学) (jap. 東京女子大学) (jap. 東京造形大学) (jap. 東京電機大学) (jap. 東京農業大学) (jap. 東京薬科大学) (jap. 東京理科大学)

(jap. 東邦大学) (jap. 東洋大学) (jap. 二松学舎大学) (jap. 日本大学) (jap. 日本文化大学) (jap. 法政大学) (jap. 武蔵大学) (jap. 武蔵工業大学) (jap. 武蔵野美術大学) (jap. 明治大学) (jap. 明治学院大学) (jap. 明星大学) (jap. 目白大学) (jap. 立教大学) (jap. 立正大学) Vasedos universitetas (jap. 早稲田大学)

Aukštesniosios mokyklos

Tokijuje yra 34 kolegijos.

(淑徳短期大学) (星美学園短期大学) (東京成徳短期大学) (攻玉社工科短期大学) (青山学院女子短期大学) (東京田中短期大学) (東京立正短期大学) (立教女学院短期大学) (青葉学園短期大学) (駒澤短期大学) (産能短期大学) (東横学園女子短期大学)

(共立女子短期大学) (ヤマザキ動物看護短期大学) (山野美容芸術短期大学) (実践女子短期大学) (東京田中短期大学) (日本赤十字武蔵野短期大学) (東京交通短期大学) (国際短期大学) (東京文化短期大学) (宝仙学園短期大学) (東邦音楽短期大学) (東洋女子短期大学)

(文京学院短期大学) (戸板女子短期大学) (山脇学園短期大学) (駒沢女子短期大学) (東京女子体育短期大学) (白梅学園短期大学) (桐朋学園芸術短期大学) (創価女子短期大学) (帝京大学短期大学) (鶴川女子短期大学)

Profesinės kolegijos

(jap. 東京工業高等専門学校)

(jap. 産業技術高等専門学校)

(jap. サレジオ工業高等専門学校)

Kultūra

Tokijas – svarbus kultūros centras, kuriame yra universitetai, mokslų akademija, menų akademija, daug teatrų, virš 30 muziejų (tarp jų – Tenri galerija, Bridžstono dailės muziejus, nacionalinis šiuolaikinio meno muziejus, ). Daug paminklų: imperatoriaus rūmai, Rikušeno peizažų parkas, su medine varpine (XVII a.), 1479 šintoistų šventyklos (tarp jų iš XVII a., iš XIX a. pab.), (1919 m.), 2872 budistų šventyklos. Tokijuje taip pat yra 2448 įvairių konfesijų krikščioniškos bažnyčios (tarp jų katalikiška , stačiatikių , anglikonų katedra), bent keturios mečetės.

Sportas

Tokijuje veikia didelė įvairovė sportinių komandų. Čia įsikūrę 2 profesionalūs beisbolo klubai, ir , bei 2 profesionalios futbolo komandos, FC Tokyo ir Tokyo Verdy. Tokijuje yra ir būstinė. Čia 1964 m. vyko XVIII vasaros olimpinės žaidynės (ta proga pastatytas Jojošo sporto kompleksas). Nacionaliniame stadione, dar žinomame kaip , vyksta daugybė svarbių tarptautinių sporto renginių, tokių kaip plaukimo varžybos, maratonai, teniso, dziudo, karate turnyrai ir kt. Tokijas buvo vienas iš pretendentų į 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių miestus šeimininkus.

Tokijuje 2020 m. įvyko XXXII vasaros olimpinės žaidynės.

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Tokijas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Pekinas, Kinija Berlynas, Vokietija Kairas, Egiptas Džakarta, Indonezija Maskva, Rusija Naujasis Pietų Velsas, Australija

Niujorkas, JAV Paris, Prancūzija Roma, Italija San Paulas, Brazilija Seulas, Pietų Korėja

Be to, daugelis Tokijo seniūnijų ir miestų taip pat bendradarbiauja su kitais miestais.

Išnašos

1. „Tokyo Loses Population for First Time in 26 Years Amid Pandemic“. Bloomberg.com (anglų). 2022-01-31. Nuoroda tikrinta 2022-05-17.
2. Žr. Japonijos sostinė dėl debatų, ar Tokijas yra ir de jure Japonijos sostinė.
3. [1] Archyvuota kopija 2018-10-22 iš Wayback Machine projekto.
4. McClain, James (1994). Edo ir Paryžius: miestiškas gyvenimas ir valstybė ankstyvojoje moderniojoje eroje
   (Edo and Paris: Urban Life and the State in the Early Modern Era). Kornelio universiteto spaustuvė. p. 13. ISBN 080148183X.
5. Sorensen, Andre (2004). The Making of Urban Japan: Cities and Planning from Edo to the Twenty First Century. RoutledgeCurzon. p. 16. ISBN 0415354226.
6. LEAD: Tokyo observes latest ever 1st snowfall
7. Barry, Roger Graham & Richard J. Chorley. Atmosfera, oras ir klimatas. Routledge (2003), p344. ISBN 0-415-27170-3.
8. Toshiaki Ichinose, Kazuhiro Shimodozono, and Keisuke Hanaki. Impact of anthropogenic heat on urban climate in Tokyo. Atmospheric Environment 33 (1999): 3897-3909.
9. „A New 1649-1884 Catalog of Destructive Earthquakes near Tokyo and Implications for the Long-term Seismic Process“ (PDF). U.S. Geological Survey. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2007-10-25. Nuoroda tikrinta 2007-10-14.
10. „A new probabilistic seismic hazard assessment for greater Tokyo“ (PDF). U.S. Geological Survey. Nuoroda tikrinta 2007-10-14.
11. „Tokyo Statistical Yearbook 2018“ (Excel 97). Generalinių reikalų biuras, Tokijo Metropolijos vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2018 m. spalio 15 d.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= ()
12. Knafelc, Kara (2004). Tokijas, miesto gidas. Lonely Planet. p. 76. ISBN 1740594509.
13. „The Causal Effect of Graduating from a Top University on Promotion: Evidence from the University of Tokyo’s Admission Freeze in 1969“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2012-04-17. Nuoroda tikrinta 2008-08-01.
14. Tokijo miestai partneriai – Tokijo Metropolijos vyriausybė Archyvuota kopija 2010-02-05 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Vikiteka: Tokijas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficiali Tokijo svetainė

Tokijas – kelionių gidai, susiję su straipsniu

• Tokijaus dangoraižių diagrama

	Tokijo metropolija
Seniūnijos: Adačis | Arakava | Bunkijas | Čijoda | Čiūo | Edogava | Itabašis | Kacušika | Kita | Kotas | Meguras | Minatas | Nakanas | Nerima | Ota | Setagaja | Suginamis | Sumida | Šibuja | Šinagava | Šindžiuku | Taitas | Tošima
Miestai: Akirunas | Akišima | Čiofu | Fučiū | Fusa | Hačiodžis | Hamura | Higašikurumė | Higašimurajama | Higašijamatas | Hinas | Inagis | Kijosė | Kodaira | Koganėjus | Kokubundžis | Komajė | Kunitačis | Mačida | Mitaka | Musašimurajama | Musašinas | Nišitokijas | Omė | Tačikava | Tama
Apskritys ir subprefektūros: Nišitamos apskritis | | | Ogasavaros subprefektūra | Ošimos subprefektūra

Vikižodynas