Apie Lietuvos miestelius žr Lietuvos miesteliai Apie kitų šalių miestelius žr Kategorija Miesteliai dd Miestelis gyvenvi

Apie Lietuvos miestelius žr. Lietuvos miesteliai. Apie kitų šalių miestelius žr. Kategorija:Miesteliai.

Miestelis – gyvenvietės tipas, istoriškai susidaręs Abiejų Tautų Respublikos laikais dabartinės Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos teritorijoje. Daug miestelių turėjo nemažą žydų dalį, o vyraujančiai žydų apgyvendinti miesteliai vadinosi štetlais.

Miestelio aikštė **Lietuvos liaudies buities muziejuje** **Rumšiškėse**: **Šv. Florijono paminklas**, toliau – gyvenamasis prekybinis namas iš **Telšių**, vartai iš **Žvėryno** ir namas iš **Girkalnio**.

Istorija

Lenkijos miestelio rekonstrukcija, liaudies buities muziejus, **Naujasis Sončas**.

Pirmieji miesteliai atsirado XIV a. Tai buvo nedidelės gyvenvietės, mažesnės už miestus. Juose formuodavosi centrinė aikštė, kurios pagrindinė paskirtis buvo turgūs. Miesteliams buvo būdinga socialinių grupių įvairovė – greta kitų gyventojų čia būdavo nemažai amatininkų, prekeivių. Ilgainiui kai kuriems augantiems miesteliams būdavo suteikiama Magdeburgo teisė.

Lietuvoje miestelių terminas pirmąkart paminėtas 1387 m. – taip buvo pavadinti Alytus, Birštonas, Nemunaitis ir Punia.

Šaltiniai

Miestelis(parengė Algimantas Miškinis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-01-16).

[1] Miestelis(parengė Algimantas Miškinis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-01-16).