Mikėnų kultūra paskutinė bronzos amžiaus fazė Graikijoje ji buvo Homero epų kitos Senovės Graikijos literatūros ir mitų

Mikėnų kultūra − paskutinė bronzos amžiaus fazė Graikijoje, ji buvo Homero epų, kitos Senovės Graikijos literatūros ir mitų fonas. Mikėnų kultūros pavadinimas kilo iš Mikėnų archeologinės vietovės šiaurės rytų Argolyje, Peloponese Pietų Graikijoje.


Senovės Graikijos istorija

Egėjo civilizacija:
Kikladų kultūra
Mino civilizacija
Mikėnų kultūra
Graikijos tamsieji amžiai
Archajinis laikotarpis:
regionai, , kolonijos
Klasikinis laikotarpis:
Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l.
Makedonijos imperija ()
Helenizmas
Antipatridai, Antigonidai, Epyras, ,
Romos imperija:
Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika
Graikijos istorija

Apžvalga

Mikėnų kultūra klestėjo 1450−1100 m. pr. m. e. Jai sunykus, apie 1050 m. pr. m. e. prasidėjo Senovės Graikijos Tamsieji amžiai. Spėjama, kad nuosmukį sukėlė dorėnų invazija, nors dabar daug archeologų ir istorikų abejoja, ar tokia invazija galėjo įvykti. Manoma, kad Mikėnų civilizaciją 1200 m. pr. m. e. sunaikino išsiveržęs ugnikalnis. Svarbiausi Mikėnų kultūros centrai buvo Mikėnai ir Tirintas Argolyje, Mesenėje, Atėnai Atikoje, Tėbai ir Orchomenas Beotijoje, Tesalijoje. Kretoje mikėniečiai buvo užėmę griuvėsius. Be to, buvo kultui svarbios vietos, tokios kaip Lerna, dažniausiai namų šventovių formoje. Mikėniečių gyvenviečių randama Egėjo jūros salose, Mažojoje Azijoje ir net Kipre. Jų daiktai su rasti net Vokietijoje.

Pagrindiniai Mikėnų kultūros miestai Graikijoje.

Mikėnų kultūroje dominavo karių aristokratija. Apie 1400 m. pr. m. e. mikėniečiai užvaldė Kretą, Mino kultūros centrą, ir iš ten perėmė vieną iš raštų, vadinama . Vėliau pradėtas naudoti linijinis B raštas, kuriuo rasta mikėnų kalbos užrašų.

Mikėniečiai ne tik užvaldė Kretą, bet ir pagal legendą dukart nugalėjo Troją, stiprų miestą-valstybę, kuri varžėsi su Mikėnais. Trojos ir Trojos karo egzistavimas neįrodytas. 1876 m. vokiečių archeologas Henrikas Šlymanas atkasė griuvėsius Mažojoje Azijoje (dabar Turkija) ir teigė, kad tai Troja. Vieni tvirtina, kad griuvėsiai neatitinka Homero aprašymo, kiti su jais nesutinka.

Visuomenė

Mikėniečių laidojimo kaukė vadinama **Agamemnono kauke** (pavadino **Henrikas Šlymanas**).

Mikėnų visuomenėje buvo dvi laisvų žmonių grupės. Tai karaliaus palyda, kuri padėjo jam valdyti kraštą rūmuose ir žmonės da-mo (demos), kurie gyveno bendruomenėmis, buvo sekami karaliaus agentų, atlikinėjo pareigas ir mokėjo mokesčius rūmams. Būta vergų: do-e-ro (vyrų) ir do-e-ra (moterų). Tekstuose minima, kad jie dirbo tik rūmuose.

Ekonomika

Mikėnų kultūros ekonomika dvinarė: vieni dirbo rūmams, kiti buvo samdiniai. Bet niekas nedraudė rūmų pareigūnui turėti savo verslą.

Žemės ūkis

Pilo ir Knoso valstybėse žemė buvo padalinta į dvi dalis: ki-ti-me-na, rūmų žemė, ir ke-ke-me-na, bendruomenės žemė, kurią įdirbdavo ka-ma-na-e-we (liaudis). Mikėniečiai augino tradicinę „Viduržemio jūros trejybę“: javus, alyvmedžius ir vynuoges. Iš javų augino kviečius ir miežius. Iš alyvmedžių spausdavo alyvą ne tik maistui, bet ir naudojimui kaip kūno aliejų ir kvepalams. Be to, buvo auginamos vynuogės ir gaminamos kelios vyno rūšys. Taip pat auginami linai drabužiams, sezamas aliejui ir sodinami tokie medžiai kaip figmedis.

Iš gyvulių buvo auginamos avys ir ožkos. Karvės ir kiaulės rečiau sutinkamos. Arkliai buvo auginami tik karietoms traukti.

Pramonė

Amatininkų darbo organizavimas rūmų atveju gerai žinomas. Pilo archyvai rodo specializavimąsi, kiekvienas darbininkas turėjo savo vietą ir pareigas.

Tekstilė buvo vienas iš svarbiausių Mikėnų ekonomikos sektorių. Knoso lentelės atskleidžia visą grandinę nuo avių kirpimo iki gauto produkto sandėliavimo rūmuose, nurodomos darbininkų darbo sąlygos. Rūmuose dirbo apie 550 tekstilės darbininkų, o visam Knose apie 900. Identifikuota 15 tekstilės specialybių. Antras pagal populiarumą po vilnos buvo lino pluoštas.

Daug žinoma apie metalurgijos pramonę Pilo mieste, kur dirbo 400 žmonių. Metalas jiems buvo pristatomas toks, kad jie galėtų atlikti savo darbą: vidutiniškai 3,5 kg kalviui. Kita vertus nežinoma, kaip jiems buvo mokama. Knoso įrašuose teigiama, kad buvo gaminti kalavijai, bet daugiau nieko.

Išnašos

Linear B in Germany [1] Archyvuota kopija 2016-08-30 iš Wayback Machine projekto.
(Žr. Burkert Greek Religion p. 121 ir E. Meyer, RE Suppl. XIV, 813–15)

Taip pat skaitykite

Graikijos istorija

[1] Linear B in Germany [1] Archyvuota kopija 2016-08-30 iš Wayback Machine projekto.

[2] (Žr. Burkert Greek Religion p. 121 ir E. Meyer, RE Suppl. XIV, 813–15)