1879 m.

Metai: 1876 1877 1878 - 1879 - 1880 1881 1882 MDCCCLXXIX metai

Dešimtmečiai: 6-as 7-as - 8-as - 9-as 10-as

Šimtmečiai: XVIII amžius - XIX amžius - XX amžius

2 tūkstantmetis

1879 metai(1 kat., 1 psl.)

1879 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Lietuvoje

Įvykiai

• Liepos 7 d. – Rusijos imperatorius Aleksandras II patvirtino karinės vadovybės pasiūlymą statyti tvirtovę Kaune.

Gimtadieniai

Gimtadieniai  Sausis  Vasaris  Kovas  Balandis  Gegužė  Birželis  Liepa  Rugpjūtis  Rugsėjis  Spalis  Lapkritis  Gruodis  Nedatuota

^[Sausis]

• Sausio 1 d. – Adomas Varnas, dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas, liaudies meno rinkėjas, propaguotojas ir puoselėtojas, dailės pedagogas, scenografas. Kūrė realistinius portretus, peizažus, grafikos darbus (m. 1979 m.).
• Sausio 3 d. – Steponas Kairys, signataras, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, inžinierius, politikas, profesorius (m. 1964 m.).

^[Vasaris]

• Vasario 2 d. – Feliksas (Peliksas) Martišius, Romos katalikų kunigas, švietėjas ir sodininkas, visuomenės veikėjas (m. 1955 m.).
• Vasario 16 d. – Janušas Ivaškevičius, lenkų istorikas, archyvaras (m. 1944 m.).

^[Kovas]

• Kovo 17 d. – Kazimieras Vasiliauskas, inžinierius mechanikas, profesorius, ir pradininkas Lietuvoje (m. 1957 m.).
• Kovo 31 d.:
  • Antanas Kaškelis, Lietuvos kariuomenės karininkas, 1928 m. majoras, 1936 m. jūrų kapitonas (m. 1944 m.).
  • Juozas Kraucevičius, Lietuvos karinis veikėjas, lakūnas, generolas leitenantas (m. 1964 m.).

^[Balandis]

• Balandžio 9 d. – Vladas Požela, teisininkas, advokatas, knygnešys, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1960 m.).
• Balandžio 11 d. – Jonas Biliūnas, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių rašytojas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas, politinis veikėjas (m. 1907 m.).

^[Gegužė]

• Gegužės 1 d. – Konstantinas Kleščinskis, Rusijos ir Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1927 m.).
• Gegužės 5 d. – Jurgis Šaulys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, filosofijos daktaras, valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas (m. 1948 m.).

^[Birželis]

• Birželio 18 d. – Bernardas Kadatis (Kadata), Lietuvos astronomas, geodezininkas, pedagogas (m. 1957 m.).
• Birželio 20 d. – Juozas Gaubas, vargonininkas, dirigentas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (m. 1962 m.).
• Birželio 27 d. – Petras Adomavičius, teisininkas, teisėjas (m. 1967 m.).

^[Liepa]

• Liepos 5 d. – Liudvikas Abramovičius, lenkų žurnalistas, Lietuvos kultūros istorikas (m. 1939 m.).
• Liepos 26 d. – Vladas Bagdanavičius, vargonininkas ir chorvedys (m. 1960 m.).

^[Rugpjūtis]

• Rugpjūčio 6 d. – Jonas Kasakaitis, Romos katalikų kunigas, poetas ir publicistas (m. 1967 m.).

^[Rugsėjis]

• Rugsėjo 25 d. – Kleopas Gaigalis, Lietuvos radiotechnikas (m. 1957 m.).

^[Spalis]

• Spalio 1 d. – Bronislava Biržiškienė-Šėmytė, lietuvių ir JAV lietuvių visuomenės, kultūros, politinė veikėja (m. 1955 m.).
• Spalio 14 d. – Antanas Žymantas, JAV lietuvių spaudos darbuotojas ir visuomenės veikėjas. Rašytojos Žemaitės sūnus (m. 1949 m.).
• Spalio 28 d. – Simas Vaznelis, Lietuvos pedagogas, kalbininkas (m. 1933 m.).

^[Lapkritis]

• Lapkričio 1 d. – Antanas Verbyla, knygnešys (m. 1941 m.).
• Lapkričio 5 d. – Maksimas Katchė, Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1933 m.).
• Lapkričio 6 d. – Kazimieras Būga, kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius (m. 1924 m.).

^[Gruodis]

• Gruodžio 25 d. – Jonas Pranas Aleksa, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas (m. 1955 m.).
• Gruodžio 29 d. – Teresė Kubilinskaitė, pedagogė, visuomenės veikėja (m. 1926 m.).

Mirtys

• Sausio 6 d. – Juzefas Mianovskis, Lietuvos gydytojas fiziologas, medicinos daktaras (1829 m.), pirmasis atkurto Varšuvos universiteto rektorius (g. 1804 m.).

Pasaulyje

Gimtadieniai

• Kovo 8 d. – Otto Hahn, 1944 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1968 m.).
• Kovo 14 d. – Albertas Einšteinas, vokiečių fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją (m. 1955 m.).
• Gegužės 6 d.:
  • Bedržichas Hroznas, Čekijos archeologas ir istorikas hetitologas, kalbininkas (m. 1952 m.).
  • Karlis Brencenas, latvių dailininkas vitražistas, tapytojas (m. 1961 m.).
• Gegužės 17 d. – Simonas Petliūra, Ukrainos Respublikos politinis ir karinis veikėjas.
• Birželio 6 d.:
  • Agripina Jakovlevna Vaganova, rusų baleto šokėja, choreografė (m. 1951 m.).
  • Leslis Patrikas Aberkrombis, anglų architektas, urbanistas, architektūrologas (m. 1957 m.).
• Birželio 12 d. – Chuanas Emilijanas O'Liris, Paragvajaus žurnalistas, istorikas, politikas, poetas, eseistas (m. 1969 m.).
• Liepos 9 d. – Fridrichas Adleris, fizikas teoretikas, žurnalistas, Austrijos politinis veikėjas, subjektyviojo idealizmo šalininkas (m. 1960 m.).
• Liepos 11 d. – Burkardas Dzenis, latvių skulptorius. Vienas profesionaliosios latvių skulptūros pradininkų (m. 1966 m.).
• Liepos 23 d. – Alfredas Kalninis, latvių kompozitorius, vargonininkas (m. 1951 m.).
• Liepos 24 d. – Johannes Hoßfeld, vokiečių teisininkas, ir Finansų ministerijos, Mokesčių inspekcijos tarnautojas, viešųjų finansų veikėjas (m. 1948 m.).
• Rugpjūčio 4 d. – Maksas Ebertas, vokiečių archeologas, daktaras (m. 1929 m.).
• Rugpjūčio 8 d. – Emilianas Sapata Salasaras, pagrindinė figūra , kuri prasidėjo 1910, ir kuri pradžioje buvo nukreipta prieš prezidentą Porfirijų Diasą. Jis suformavo svarbią revoliucinę jėgą, , ir jai vadovavo (m. 1919 m.).
• Rugpjūčio 31 d. – Imperatorius Taišio, 123-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1912–1926 (m. 1926 m.).
• Spalio 5 d. – , 1966 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1970 m.).
• Spalio 12 d. – Renė Lerišas, prancūzų chirurgas, daktaras (m. 1955 m.).
• Spalio 26 d. – Levas Davidovičius Trockis, nužudytas Meksiko miesto pietinėje dalyje Stalino nurodymu.
• Gruodžio 19 d. – Josifas Unšlichtas, LKLSD ir VKP(b) partinis veikėjas, vienas iš VČK-GPU kūrėjų (m. 1938 m.).
• Gruodžio 21 d. – Josifas Stalinas, Tarybų Sąjungos politinis veikėjas. Nuo 1922 m. balandžio 3 d. buvo komunistų partijos lyderis, nuo 1927 m. iki mirties faktiškai buvo vienvaldis diktatorius. Jo valdymo metu tikri ir tariami politiniai priešininkai buvo masiškai žudomi, o milijonai Tarybų Sąjungos piliečių ištremti į GULAG'o koncentracijos stovyklas. Per Stalino vykdytą prievartinę kolektyvizaciją milijonai žmonių mirė badu (ypatingai daug Ukrainoje ir Pavolgyje, Tambovo srityje) (m. 1953 m.).
• Gruodžio 30 d. – Šri Ramana Maharšis, tamilų kilmės žymus Indijos dvasinis mokytojas, advaitos-vedantos atstovas. Tikrasis vardas - Venkataramanas Ajaras. Vėliau jį pavadino Maharšis (kas reiškia „didysis išminčius“), o Ramana yra sutrumpinimas iš Venkataramanas (m. 1950 m.).

Mirtys

• Vasario 6 d. – Auseklis, latvių poetas, pedagogas, publicistas. Vienas iškiliausių latvių romantizmo poetų, latvių tautinio atgimimo idėjos pradininkas (g. 1850 m.).
• Vasario 21 d. – Širas Ali, Afganistano emyras (g. apie 1825 m.).
• Balandžio 16 d. – Bernadetė Subiru, prancūzė piemenaitė, kuri 1858 metų vasario - birželio mėnesiais, gimtajame Lourdes mieste, pranešė apie 18 Švč. Marijos pasirodymų (g. 1844 m.).

Nedatuota

• Džeimsas Klarkas Maksvelas, įžymus anglų fizikas (g. 1831 m.).

Nuorodos

1. Kauno tvirtovės istorija, 1882–1915 (Vladimir Orlov). – K.: Arx Baltica, 2007. – 176 p. – ISBN 978-9955-638-97-1
2. Kauno tvirtovė: atlasas (Vladimir Orlov, Jonas Lukšė). – K.: Arx Baltica, 2007. – 44 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-12-8
3. XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje (sud. Vladimir Orlov). – K.: Arx Baltica, 2008. – 216 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-39-024-4
4. Nijolė Steponaitytė. Nykstantis Kauno tvirtovės sakralinis paveldas. Archiforma, Nr. 41. p. 77-83.
5. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
6. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
7. Уншлихт Иосиф Станиславович
8. Enciklopedija Britannica