Žemyn kvarkas

Krintantysis kvarkas
Struktūra	elementarioji dalelė
Šeima	fermionas
Grupė	kvarkas
Karta	pirma
	antikrintantysis kvarkas
Teorizuota	1964 m., ,
Atrasta	1967 m., eksperimentais
Simbolis	d
Masė	4 – 8 MeV/c²
Elektros krūvis	{{{elektros krūvis}}}
Magnetinis momentas	{{{magnetinis momentas}}}
Sukinys	½

Krintantysis kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus –1/3 e. Jis yra sunkesnis tik už kylantįjį kvarką, o jo masė – tarp 4 ir 8 MeV. Pagal standartinį modelį šis ir krintantysis kvarkas yra sudėtinės nukleonų dalys. Pavyzdžiui, protoną sudaro 2 kylantieji kvarkai ir vienas krintantysis kvarkas, neutroną – vienas kylantysis kvarkas ir du krintantieji kvarkai. (Pastaba: didžioji dalis nukleonų masės atsiranda dėl energijos , kuris laiko kvarkus drauge, o ne dėl pačių kvarkų masės.)

Kylančiojo kvarko egzistavimo prielaida iškelta 1964 m., kai ir išvystė . Atrastas giluminės neelastinės sklaidos eksperimento metu 1967 m.

Hadronai, turintys krintantįjį kvarką

• Turintys krūvį pionai (π^±) yra mezonai, kurie turi kylantįjį kvarką ir antikrintantįjį kvarką arba atvirkščiai.
• Neutralus pionas (π⁰) yra tiesinis derinys iš kylančiųjų - antikylančiųjų ir krintančiųjų - antikrintančiųjų kvarkų, kaip ρ ir ω mezonai.
• η ir η' mezonai yra tiesiniai deriniai iš keleto kvarkų - antikvarkų porų įskaitant krintantysis - antikrintantysis.
• Daugelis aptiktų barionų sudaryti iš vieno ar kelių krintančiųjų kvarkų. Kaip ir nukleonai, Δ barionai sudaryti tik iš kylančiųjų ir krintančiųjų kvarkų: Δ⁺ turi vieną krintantįjį kvarką, Δ⁰ – du ir Δ^– – tris krintančiuosius kvarkus.

Nuorodos

• Kvarkų pavadinimai Lietuvos respublikos terminų banke^{[neveikianti nuoroda]}