Algis Uždavinys

Algis Uždavinys
Gimė	1962 m. balandžio 26 d. Vilnius, Lietuvos TSR
Mirė	2010 m. liepos 25 d. (48 metai) Kabeliai, Lietuva
Tėvas	Vitoldas Uždavinys (g. 1936)
Motina	Ona Elena Garbutė (1938–2018)
Sutuoktinis (-ė)	Virginija
Vaikai	Dorotėja, Rūta
Veikla	filosofas, menotyrininkas, kultūrologas, lyginamų civilizacijų studijų specialistas, orientalistas.
Žymūs apdovanojimai
Prano Dovydaičio premija (2000 m.)

Algis Uždavinys (1962 m. balandžio 26 d. Vilniuje, Lietuvos TSR – 2010 m. liepos 25 d. Kabeliuose, Lietuva) – filosofas, menotyrininkas, kultūrologas, lyginamų civilizacijų studijų specialistas, orientalistas. Vienas žymiausių antikos, neoplatonizmo filosofijos, civilizacinės komparatyvistikos, islamo studijų lietuvių specialistų.

Biografija

Gimė 1962 m. balandžio 26 d. Vilniuje. Vaikystę praleido Druskininkuose bei senelių sodyboje tarp Kabelių ir Senovės. Mokyklos laikais rašė pasakojimus apie indėnus.

1980–1987 m. studijavo Valstybiniame dailės institute Vilniuje, įgijo menotyrininko specialybę. Studijų metais buvo persekiojamas už antisovietinę veiklą.

Pirmą kartą saugumo akiratin giliu sovietmečiu A. Uždavinys pateko, iškėlęs virš traukinio „Druskininkai–Vilnius“ trispalvę. Su plevėsuojančia laisvos Lietuvos vėliava traukinys tąsyk pasiekė Vilnių. Vėliau, jau studijuodamas Vilniaus dailės institute, tiesaus būdo studentas per konferenciją viešai numetė popieriaus lapą su nurodyta tema ir išrėžė: „Apie šitą tarybinį šlamštą aš nekalbėsiu.“ Po šio incidento A. Uždavinys buvo pašalintas iš Vilniaus dailės akademijos, bet vėliau, padedant Antanui Andrijauskui, vėl priimtas.

Kūrybinės veiklos pradžioje daug rašė apie XX a. antros pusės Lietuvos dailę. Besimokydamas lygia greta domėjosi Gurdžijevo, Karloso Kastanedos, , dvasine literatūra. Rengdamas baigiamąjį darbą apie persiškų kilimų simboliką, susidomėjo tradicionalizmo ir idėjomis, persisėmė islamiškąja (sufizmo) pasaulėžiūra. Domėjosi Fritjofo Šuono, , Martino Lingso, Sajedo Huseino Nasro, Anandos Kumarasvamio, Renė Genono idėjomis. Lankėsi Uzbekistane, kur nesėkmingai bandė aplankyti Chvadžos Nakšbandi Buchario mauzoliejų. Vėliau susisiekė su tuomečiu tradicionalizmo atstovu Martinu Lingsu (tarpukary buvusiu VDU senosios anglų literatūros profesoriumi), susipažino su Londono neoplatonikais. Bandydamas suvienyti „Atėnų logikos“ ir „Jeruzalės tikėjimo“ diskursus A. Uždavinys gręžėsi į islamiškąją tradiciją, senuosius Viduržemio jūros kraštų tikėjimus.

A. Uždavinio universalių tyrimų ir akademinių studijų lauke buvo Platonas, pitagoriečiai, stoikai ir neoplatonizmas, senoji arabų kultūra, islamo istorija, filosofija ir mistika, senovės Egiptas, Mesopotamija, taip pat šiuolaikinių Vakarų moderni ir postmoderni kultūra – filosofija, religija, menas. Dėstė įvairiuose Europos, Azijos ir Australijos universitetuose.

1987–1989 m. buvo savaitraščio „Literatūra ir menas“ dailės korespondentas. 1987–2002 m. buvo komparatyvistinės kultūrologijos, estetikos ir meno teorijos skyriaus mokslinis bendradarbis Lietuvos kultūros ir meno institute. 1995–2002 m. dirbo Lietuvos filosofijos, kultūros ir meno institute, nuo 2002 m. buvo komparatyvistinių kultūros studijų vyresnysis mokslinis darbuotojas Lietuvos kultūros tyrimų institute. Nuo 2000 m. buvo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, Humanitarinių mokslų katedros vedėjas, profesorius.

1998 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacija jį pripažino geriausiu dailės kritiku. 2000 m. apdovanotas P.Dovydaičio premija. Mokslininkas buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (1999), Tarptautinės neoplatoniškųjų studijų draugijos JAV sekcijos (1997), Lietuvos orientalistų asociacijos (1992), Lietuvos estetikų asociacijos (1993), daugybės tęstinių mokslinių leidinių ir knygų serijų redkolegijų narys.

1996–2000 m. studijavo doktorantūrą Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute, apsigynė humanitarinių mokslų (filosofijos) daktaro disertaciją tema „Proklo hermeneutinė filosofija“. 2008 m. įgijo habilituoto mokslų daktaro vardą.

A. Uždaviniui priklauso daugybės mokslinių straipsnių, vertimų, recenzijų apie kultūrą ir dailę, poezijos ir prozos kūrinių autorystė. Filosofas parašė, sudarė ir išleido daug mokslinių monografijų, antologijų studijų, straipsnių lietuvių ir anglų kalbomis.

Bibliografija

Knygos

• Versmių labirintai: Proklo hermeneutinė filosofija ir mistagogija (2002), Vilnius: Eurigmas (ISBN 9986-523-88-5),
• Helėniškoji filosofija nuo Numenino iki Sirijano (2003), Vilnius (ISBN 9986-638-40-2),
• Egipto mirusiųjų knyga (2003), Kaunas: Ramduva. (ISBN 9995-524-06-05),
• Auksinė grandinė (The Golden Chain: An Anthology of Platonic and Pythagorean Philosophy, antologija, World Wisdom, 2004) ISBN 978-0-941532-61-7. Įvadas,
• Filosofija kaip atgimimo ritualas (Philosophy as a Rite of Rebirth: From Ancient Egypt to Neoplatonism; The Matheson Trust and Prometheus Trust, 2004) ISBN 978-1-898910-35-0. Ištrauka.
• Hermio Trismegisto išminties kelias (2005), Vilnius: Sophia (ISBN 9986-9351-3X),
• Simbolių ir atvaizdų interpretacijos problema senovės civilizacijose (2006),
• Sufizmas Islamo civilizacijoje (2007),
• The Heart of Plotinus: The Essential Enneads (World Wisdom, 2009) ISBN 978-1-935493-03-7.
• Sakraliniai platoniškosios filosofijos pagrindai (2010)
• Filosofija ir teurgija vėlyvojoje antikoje (Philosophy and Theurgy in Late Antiquity, Sophia Perennis, 2010; lietuviškai – 2016) ISBN 978-1-59731-086-4
• Ascent to Heaven in Islamic and Jewish Mysticism (The Matheson Trust, 2011) ISBN 978-1-908092-02-1. PDF ištrauka
• Orpheus and the Roots of Platonism (The Matheson Trust, 2011) ISBN 978-1-908092-07-6. PDF ištrauka

Skyriai

• "From Homer to the Glorious Qur’an: Hermeneutical Strategies in the Hellenistic and Islamic Traditions, " Sacred Web, vol. 11, 2003.
• "The Egyptian Book of the Dead and Neoplatonic Philosophy, " History of Platonism, Plato Redivivus, eds. Robert Berchman and John Finamore. New Orleans: University Press of the South, 2005.
• "Chaldean Divination and the Ascent to Heaven, " in Seeing with Different Eyes: Essays in Astrology and Divination, eds. Patrick Curry and Angela Voss, Cambridge: Cambridge Scholars Publishing, 2007.

Straipsniai

• „Putting on the Form of the Gods: Sacramental Theurgy in Neoplatonism“, Sacred Web vol. 5, 2000, pp.107-120.
• „Sufism in the Light of Orientalism“, Research Institute of Culture, Philosophy, and Arts, 2007.
• „Voices of Fire: Understanding Theurgy“, Eye of the Heart, Vol 1, 2008.
• „Metaphysical symbols and their function in theurgy“, Eye of the Heart, Vol 2, 2008.
• „Postmodernizmas ir mūsų dvasinės perspektyvos“. Naujoji Romuva. 2009. Nr. 3

Parašė mokslinių studijų ir straipsnių lietuvių, rusų, prancūzų ir anglų kalba, kultūros ir dailės recenzijų, prozos ir poezijos kūrinių.

Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Algis Uždavinys

• Mirė profesorius Algis Uždavinys.
• Algio Uždavinio įnašas į teurgijos tyrinėjimus;
• Iškilūs Lietuvos mokslininkai atkreipia dėmesį į neaiškius mokslinių publikacijų vertinimo kriterijus;
• Rytai – Vakarai: komparatyvistinės studijos XII. Algio Uždavinio fenomenas;
• Šiandien Druskininkuose laidojamas filosofas Algis Uždavinys^{[neveikianti nuoroda]};
• SKAUSMINGOS MINTYS apie profesorių ALGĮ UŽDAVINĮ Archyvuota kopija 2014-11-07 iš Wayback Machine projekto.;
• Pro Memoria: Algis Uždavinys;
• Biografija, darbai (angl.).

Literatūra

• Rytai–Vakarai. Komparatyvistinės studijos – XII. Algio Uždavinio fenomenas / sud. A. Andrijauskas, Vilnius, 2012.

Šaltiniai

1. Algis Uždavinys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
2. Dorotėja Uždavinytė. „Tarp Kabelių ir Senovės: menotyrininko Algio Uždavinio dienoraščių pėdsakais“, Nemunas, 2020 m. nr. 06.
3. „A.Uždavinys – užsienyje labiau nei Lietuvoje vertintas mokslininkas“. Kauno diena.
4. Kazimieras Seibutis, „In memoriam Algis Uždavinys“, Acta Orientalia Vilnensia 9.2: 185–187.
5. Mirė profesorius Algis Uždavinys
6. Algis Uždavinys (menotyrininkas, filosofas, kultūrologas, 1962–2010)
7. SKAUSMINGOS MINTYS apie profesorių ALGĮ UŽDAVINĮ Archyvuota kopija 2014-11-07 iš Wayback Machine projekto.