Azərbaycanca  AzərbaycancaDeutsch  DeutschEnglish  EnglishFrançais  FrançaisҚазақ  ҚазақLietuvių  LietuviųРусский  Русскийภาษาไทย  ภาษาไทยTürkçe  TürkçeУкраїнська  Українська
Pagalba
www.global-lt3.nina.az
  • Pradžia
  • Vikipedija
  • Muzika

Kitos reikšmės Londonas reikšmės Londonas angl London lot Londinium Vakarų Europos miestas Anglijos ir Jungtinės Karalys

Londonas

  • Pagrindinis puslapis
  • Vikipedija
  • Londonas
image Kitos reikšmės – Londonas (reikšmės).

Londonas (angl. London, lot. Londinium) – Vakarų Europos miestas, Anglijos ir Jungtinės Karalystės sostinė, įsikūrusi šalies pietryčiuose abipus Temzės upės, į vakarus 80 km nuo . Pagal gyventojų skaičių tai didžiausias Jungtinės Karalystės ir trečias pagal dydį Europos žemyno miestas, kuriame 2020 m. vidurio duomenimis Londono regione gyveno 9 milijonai žmonių. 2011 m. gyveno 9,78 milijonai, 2019 m. rugsėjyje – 14,37 milijono žmonių. Oficialiai Londonas, arba jo didžioji dalis – Didysis Londonas nėra gavęs miesto statuso, bet jo centrinėje, istorinėje dalyje esantis Londono Sitis bei Vestminsteris turi miestų statusą. Kitos trys savivaldybės turi karališkųjų savivaldybių statusą, tai – , ir . Įskaitant anksčiau paminėtus 2 miestus ir 3 karališkas savivaldybes, Londoną sudaro dar 28 savivaldybės, arba iš viso 33 administraciniai dariniai.

Londonas
angl. London
image
Londono panorama, matomi Londono Sitis, „The Shard“ pastatas bei Londono tilto geležinkelio stotis
image
image
Londonas
51°30′0″ š. pl. 0°08′0″ v. ilg. / 51.50000°š. pl. 0.13333°r. ilg. / 51.50000; 0.13333 (Londonas)
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė image Jungtinė Karalystė
Šalis image Anglija
Grafystė Didysis Londonas
Meras
Gyventojų (2020) 9 002 488
Plotas 1 572 km²
Tankumas (2020) 5 727 žm./km²
image Vikiteka Londonas
Kirčiavimas Lòndonas

Miesto istorijoje buvo begalė reiškinių, dariusių įtaką visai Europai: angliškasis renesansas, pramonės revoliucija, gotikos atgimimas. Miesto branduolys – senasis Londonas, vis dar išlaikantis savo nuo viduramžių išlikusias ribas. Nuo XIX amžiaus Londonu imta vadinti ir aplink jo istorinį branduolį Londono Sitį ir Vestminsterį esančias gyvenvietes. Didžiausia Anglijoje aplink istorinį Londono Sitį ir Vestminsterį buvusi gyvenviečių aglomeracija buvo suformuota į Didįjį Londoną, kuris dabar išskiriamas kaip atskira Anglijos grafystė su administracine teritorija, su savo meru ir , kuri reziduoja Sautvorke.

Londonas yra vienas iš svarbiausių finansų bei komercinių centrų pasaulyje. Londono Sityje nuolatos gyvena tik apie 11,5 tūkst. (2011 m. duomenimis) žmonių, bet kas dieną darbui atvyksta virš 300 tūkst. žmonių, kurie daugiausia darbuojasi finansų sektoriuje. Londono Sityje veikia daugybės įmonių biurai, vien bankų – daugiau kaip 500. Antras mieste pagal tokią svarbą ir nuo 1987 metų pradėtas perstatyti – yra Canary Wharf rajonas, kuriame dirba apie 105 000 žmonių (2014 m. duomenimis) bei įsikūrę daug didžiausių pasaulio bankų, draudimo, teisinių paslaugų, audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių ir atstovybių.

Taip pat miestas yra įtakingas politikos, mokslo, pramogų, kultūros, prekybos, žiniasklaidos, mados bei meno srityse. yra įsikūrę daugiau nei pusės didžiausių Jungtinės Karalystės įmonių, kurios patenka į didžiausiųjų šimtuką (FTSE 100), štabai, kuriuos čia taip pat įsteigė daugiau nei šimtas didžiųjų Europos įmonių. Miestas yra pagrindinė šalyje turistų lankoma vieta, o jų išlaidos kasmet siekia maždaug 15 milijardų svarų. Londone vyko 1908, 1948 ir 2012 m. vasaros olimpinės žaidynės.

Didysis Londonas turi keturis pasaulinius paveldo objektus: Elžbietos bokštą, istorinę Grinvičo gyvenvietę, Karališkuosius botanikos sodus ir teritoriją, kuriai priklauso Vestminsterio rūmai, Vestminsterio vienuolynas ir . Bakingamo rūmuose reziduoja Monarchas, Dauningo gatvė 10 – Ministras Pirmininkas.

Pavadinimo kilmė

Miesto vardo kilmė nėra aiški. Nors yra pateikiama įvairių kilmės versijų, tačiau nė viena nėra akivaizdžiai arčiau tiesos. Dažniausiai pateikiamos su keltais susijusios hipotezės, nors neatmestina, kad pavadinimo kilmė siekia ir laikus iki keltų:

  • Lan-din reiškia „tvirtovė prie ežero“;
  • Llwyn-din reiškia „medis (medžiai) prie ežero“;
  • Llong-dinas reiškia „laivų uostas“;
  • londo reiškia „laukinis“ (gali būti nuoroda į tuomet čia gyvenusią gentį).

Istorija

Beveik prieš du tūkstantmečius (apie 43–50 m.) miestą įkūrė romėnai, valdant imperatoriui Tiberijui Klaudijui Neronui (41–54 m.), ir pavadino jį Londinium. Miestavardžio reikšmė turi kelis aiškinimus; manoma, kad romėnai lotynizavo jau buvusį keltiškąjį vietovės pavadinimą, kildinamą iš asmenvardžio Londinos, turinčio šaknį lond 'laukinis'. Kita teorija šį žodį kildina iš senųjų europiečių kalboje vartoto upėvardžio, kurį vėliau iš jų perėmę keltai. Upėvardžio reikšmė buvusi 'tekanti (plati) upė'.

Nuo IV a. vidurio Londonas buvo svarbus romėnų Britanijos politinis centras, nuo VII a. pr. anglų karalystės sostinė. Nuo XI a. pabaigos – XII a. pradžios jau žinomas kaip oficialioji Anglijos sostinė, nuo 1707 m. – Didžiosios Britanijos.

Geografija ir gamta

image
Apie 1300 metų Londono planas. Dabar ši teritorija kairiajame Temzės upės krante priklauso Londono Sičio savivaldybei

Didysis Londonas yra vienas didžiausių pagal plotą miestų pasaulyje. Miesto teritorija aprėpia 1579 kv. kilometrus. Pagrindinis miesto geografinis akcentas yra Temzės upė, tekanti miesto teritorija iš pietvakarių į rytus ir visa savo vaga yra laivuojama. Lyguma pasižymintį Temzės slėnį supa Parlamento, Adingtono ir Primrouzo kalvos. Kadangi miestui besikuriant ir plečiantis tolyn nuo istorinio centro nebuvo per didelių gamtinių kliūčių, miesto išplanavimas išliko beveik apskritos formos.

Seniau Temzė buvo daug platesnė ir gilesnė, o jos vaga ėjo pelkėtu kraštovaizdžiu. Ekstensyviai statant užtvankas upės vaga susiaurėjo. Dauguma mažesnių upių ir upelių, sutenkančių į Temzę Londone, yra prijungtos prie vandentiekio sistemos. Temzė – potvynių upė, tad miestas neretai nukenčią jai patvinus. Potvyniai per laiką ypač išryškėjo, kadangi tektoniniu požiūriu Britanija grimzta pietuose ir kyla šiaurėje. 1974 m. pastačius Thames Barrier užtvanką Vulviče vandens lygis buvo sureguliuotas. Svarstoma, kad ateityje upės žemupyje galimai prireiks įrengti dar vieną užtvanką. Temzės upę kerta keletas tunelių ir tiltų, kurių vienas – Londono tiltas.

Klimatas

Londone klimatas švelnus, pagal Kiopeno klimato klasifikaciją – jūrinis. Vasaros mažai lietingos, pakankamai saulėtos, dažnai pasitaiko tvankios su dienos metu įšylančia apie 22°C-26 °C temperatūra. Perkūnija retas reiškinys, dažniausiai silpna ir panašiai pasitaikanti tiek žiemomis, tiek vasaromis.

image Londono klimatas image
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Aukščiausia °C 17,2 19,6 24,2 29,2 32,8 35,6 36,7 38,1 35,2 29,6 20,8 17,2 38,1
Vid. aukščiausia °C 8,1 8,4 11,3 14,2 17,9 21,0 23,5 23,2 19,9 15,5 11,1 8,3 15,2
Vid. žemiausia °C 2,3 2,1 3,9 5,5 8,7 11,7 13,9 13,7 11,4 8,4 4,9 2,7 7,5
Žemiausia °C −13,6 −9,5 −7,2 −3,8 −0,4 2,8 6,5 6,7 2,8 −4,6 −6,3 −12,0 −13,6
Krituliai mm 55,2 40,9 41,6 43,7 49,4 45,1 44,5 49,5 49,1 68,5 59,0 55,2 601,7
Duomenys: Climate data for London Heathrow 1991–2020

Gyvūnija

Londone dažniausiai pasitaikančios paukščių rūšys: uoliniai karveliai, keršuliai, pietiniai purpeliai, liepsnelės, juodieji strazdai, mėlynosios zylės, didžiosios zylės, ilgauodegės zylės, juodosios zylės, juodosios varnos, šarkos, euraziniai kėkštai, dagiliai, kikiliai, eršketžvirbliai. Vis dar gana dažni, arba tam tikru metų laiku pastebimi varnėnai ir naminiai žvirbliai, nors 2019 m. duomenimis, Londono naminių žvirblių populiacija per pastaruosius 24 metus sumažėjo 71 procentu. Labai įprastos yra ir Kramerio žieduotosios papūgos, kurios yra invazinė rūšis.

Vandens baseinuose dažnos gulbės nebylės, kanadinės berniklės, didžiosios antys, pilkieji garniai, laukiai, paprastieji kirai, sidabriniai kirai, rudagalviai kirai, balnotieji kirai.

Iš Londono žinduolių rūšių yra labai įprastos rudosios lapės, bei dvi invazinės rūšys – pilkosios žiurkės ir pilkosios voverės – visos rūšys plačiai paplitusios per visą Londoną. jau 400 metų laisvėje gyvena danielių banda. Per visą Londoną galima sutikti mažiausiai 8 šikšnosparnių rūšis, tai: šikšniukai nykštukai, sopraniniai šikšniukai, Natuzijaus šikšniukai, rudieji nakvišos, vandeniniai pelėausiai, Natererio pelėausiai, rudieji ausyliai ir vėlyvieji šikšniai.

Parkai ir sodai

Londonas tituluojamas viena žaliausių Europos sostinių. Virš 14 000 ha miesto teritorijos užima parkai, sodai, miškingos vietovės. Trys iš aštuonių karališkųjų parkų įsikūrę Londone: Haid parkas centrinėje dalyje, vakarinėje dalyje ir šiaurinėje dalyje. Į šiaurę nuo Redžentsparko esanti 78 metrus iškilusi yra populiari vieta pasigėrėti Londono panorama.

Kju sodai dėl milžiniškos augalų kolekcijos yra įrašyti į UNESCO paveldą.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Londono rajonai.

1986–2000 m. laikotarpiu nebuvus bendros miesto tarybos kiekvienas Londono rajonas rūpinosi administraciniais reikalais atskirai. Rajonuose vis dar išlikę dalis vietos savivaldos teisių. Pavyzdžiui, kiekvieno rajono valdžia savaip sprendžia renovacijų ir kitų viešųjų paslaugų klausimus.

Londonas administraciškai skirstomas į 33 rajonus, kurių kiekvienam vadovauja į miesto tarybą išrinkti nariai, išskyrus Londono Sitį kuris turi nepriklausomos savivaldybės statusą, nepavaldžią Didžiojo Londono grafystei ir turi atskirą savo valdžią, merą, policiją. Panašų statusą kaip ir Londono Sitis turi ir Vestminsteris.

Rajonai skirstomi į dvi grupes, ir .

Londoną administruoja centrinė Didžiojo Londono institucija, kurią sudaro meras ir . Tokia sistema įvesta 2000 m.

Londono savivaldybės
  1. Londono Sitis
  2. Vestminster Sitis
image

    Architektūra

    image
    Hamptono dvaro rūmai

    Londone vyrauja įvairių stilių architektūra. Daugelio viešų pastatų, tokių kaip Londono nacionalinė galerija ir prašmatnių namų statybai naudotas , kuris yra klinties atmaina. Centrinėje miesto dalyje mažai pastatų, išlikusių po 1666 m. Didžiojo Londono gaisro. Tarp jų – Londono Taueris, keletas išlikusių Tiudoro stiliaus pastatų, romėnų laikų griuvėsių. Tarp Tiudoro stiliaus pastatų žymiausi – dar XVI a. pr. kardinolo Tomo Volsio pastatyti .

    Architektūrinio paveldo pavyzdžiai – XVII a. sero Kristoferio Reno projektuotos bažnyčios, neoklasikinio stiliaus ir Anglijos bankas, XX a. statyti , ir gyvenamųjų namų kvartalas .

    Iš Londono (Monument to the Great Fire of London) paminklinio bokšto pastatyto Didžiajam Londono gaisrui atminti atsiveria aplinkinių vietų panorama. Didysis Londono gaisras kilo netoliese nuo paminklinio bokšto vietos. ir , esančios Park Lane gatvės šiauriniame ir pietiniame galuose, susiję su Anglijos karališkąja gimine. Kitas visoje šalyje garsus paminklas – , buvo pastatytas Horacijui Nelsonui atminti žuvusiam Trafalgaro mūšyje. Tuo pačiu šis paminklas ženklina pačiame miesto centre esančią Trafalgaro aikštę.


    image
    Londono centro panorama. Kairėje matyti Londono akis, o dešiniau Vestminsterio rūmai su Elžbietos bokštu (Big Ben); dešinėje, fone, matomas The Shard dangoraižis ir Canary Wharf rajonas. 2014 m. rugsėjis.

    Gyventojai

    image
    , 2004 m.
    image
    , 2006 m. gruodis
    image
    Trafalgaro aikštė, 2014 m. rugpjūtis

    Londono gyventojus sudaro įvairiausių kultūrų ir religijų žmonės, kurie kalba daugiau nei 300 skirtingų kalbų. 2014 m. bendra Didžiojo Londono apgyvendinta teritorija buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje su 8 538 689 gyventoju, jį lenkė tik Paryžius, kurio teritorijoje tuomet gyveno daugiau nei 12 milijonų gyventojų.

    Londono gyventojai
    pagal gimimo šalį:
    Populiacija
    (2011 m.)
    image Jungtinė Karalystė 5 175 677
    image Indija 262 247
    image Lenkija 158,300
    image Airija 129 807
    image Nigerija 114 718
    image Pakistanas 112 457
    image Bangladešas 109 948
    image Jamaika 87 467
    image Šri Lanka 84 542
    image Prancūzija 66 654
    image Somalis 65 333
    image Kenija 64 212
    image Jungtinės Amerikos Valstijos 63 920
    image Gana 62 896
    image Italija 62 050
    image Turkija 59 596
    image Pietų Afrikos Respublika 57 765
    image Vokietija 55 476
    image Australija 53 959
    image Rumunija 44 848
    image Filipinai 44 199
    image Kipras 43 428
    image Portugalija 41 041
    image Lietuva 39 817
    image Kinija 39 452
    image Afganistanas 37 680
    image Iranas 37 339
    image Ispanija 35 880
    image Uganda 32 136
    image Brazilija 31 357
    image Irakas 29 789
    image Naujoji Zelandija 28 547
    image Bulgarija 27 207
    image Honkongas 26 453
    image Mauricijus 23 779
    image Kosovas 21 516
    image Zimbabvė 21 309
    image Kanada 27 288
    image Malaizija 21 209
    image Japonija 20 637

    1997–2006 m. Londono užsienyje gimusių žmonių populiacija išaugo nuo 1 630 000 iki 2 288 000 (31 %). Pasak 2007 m. apskaičiavimų, 69 % miesto gyventojų yra baltaodžiai, 14,8 % – azijiečių kilmės, 10,5 % – juodaodžiai, o likę yra maišyti arba priklauso kitoms etninėms grupėms.

    2011 m. surašyme 48,4 % Londono gyventojų teigė esą krikščionys, 12,4 % – musulmonai, 5 % – hinduistai, 1,8 % – judėjai, 1,5 % – sikhai, 1 % – budistai, 0,5 % – kitų religijų atstovai, 20,7 % – be religijos, o likę 8,5 % į klausimą neatsakė.

    Transportas

    Viešojo transporto tinklas yra vienas iš labiausiai išplėtotų pasaulyje. Londono oro erdvė yra judriausia tarp visų pasaulio miestų ir jį aptarnauja 6 oro uostai – Gatviko, Stanstedo, Lutono, ir miesto ribose esantys Londono Sičio bei Hitrou oro uostai. Londono Hitrou oro uostas yra užimčiausias oro uostas visoje JK. Taip pat užimčiausias Europos oro uostas ir penktas pasaulyje pagal pervežamų keleivių srauto kiekį. Iš jo vykdomi tiesioginiai (su nutupimais) ar persėdimais tolimi skrydžiai į Rytų ir Pietryčių Aziją (Tokiją, Honkongą, Singapūrą), Šiaurės Amerikos vakarų pakrantės miestus (Los Andželą) bei Australiją (Sidnėjų).

    Londone veikia vienas seniausių pasaulyje miesto metro, kurio ilgis 402 kilometrai (įskaitant dalis, nutiestas į užmiesčio Esekso, Bakingamšyro, Hartfordšyro grafystes – viso 270 stočių). Nuo 2007 metų veikia , jo ilgis 86 kilometrai su 83 stotelėmis. Nuo 1987 metų rytų Londone kursuoja automatiniai , jų linijų ilgis 34 kilometrai bei yra 45 stotelės. Nuo 2000 m. gegužės mėnesio vėl atkurta tramvajų linija ir joje veikia 38 stotelės, tarp kurių rieda 24 tramvajai.

    Dėka gero ir tankaus geležinkelių tinklo, Londonas turi gerą susisiekimą su priemiesčiais bei kitais pagrindiniais šalies miestais, kuriuos jungia . Mieste yra 366 traukinių stotys, įskaitant du didelius, intensyvaus traukinių judėjimo geležinkelio mazgus – bei . Iš Eurostar traukiniai kursuoja į Paryžių ir Briuselį.

    Londone bene vienas geriausių, patogiausių pasaulyje ir su tankiu tinklu transportas. Mieste daug . Temzės upėje kursuoja keleiviniai ir turistiniai laivai, priklausantys taip vadinamam , viso yra pastatyti 25 jų terminalai. Nuo 2012 m. birželio 28 d. rytiniame Londone per Temzės upę nutiestos , vadinamos Emirates Air Line.

    Sportas

    Per miesto istoriją Londone surengtos net 3 vasaros Olimpinės žaidynės – 1908 m. Londone vyko IV vasaros olimpinės žaidynės, 1948 m. – XIV vasaros olimpinės žaidynės, ir 2012 m. XXX vasaros olimpinės žaidynės. Tai pirmasis miestas, kuriame surengtos trys Olimpinės žaidynės. 2012 m. Londono vasaros olimpinės žaidynės Lietuvos sportininkams buvo sėkmingiausios per visą šalies istoriją. Mieste taip pat 1966 m. vyko VIII pasaulio futbolo čempionatas, o 1996 m. ir X Europos futbolo čempionatas.

    Populiariausias sportas Londone – futbolas. 2021–2022 m. sezono metu šeši Londono klubai varžėsi aukščiausioje lygoje. Mieste taip pat populiarus regbis. Londono Vimbldonas taipogi garsėja kasmet vykstančiu Vimbldono teniso čempionatu.

    Nuo 1981 m. mieste vyksta kasmetinis Londono maratonas.

    Futbolas

    • Arsenal FC
    • Barnet FC
    • Brentford FC
    • Charlton Athletic FC
    • Chelsea FC
    • Clapham Rovers
    • Corinthians FC
    • Crystal Palace FC
    • Dagenham & Redbridge FC
    • Fulham FC
    • Leyton Orient FC
    • London XI
    • Millwall FC
    • Queens Park Rangers FC
    • Tottenham Hotspur FC
    • Wanderers FC
    • Watford FC
    • West Ham United FC
    • Wimbledon FC

    Regbis

    • London Irish RFC
    • London Wasps
    • Saracens Football Club
    • Harlequin Football Club

    Kriketas

    • Marylebone Cricket Club
    • Middlesex County Cricket Club
    • Surrey County Cricket Club

    Taip pat skaityti

    • Europos didžiausių miestų sąrašas

    Šaltiniai

    1. Estimates of the population for the UK, England and Wales, Scotland and Northern Ireland; Mid-2020 edition of this dataset. (UK Statistics Authority). Tikrinta: 2022.05.26.
    2. nomisweb.co.uk / 2011 Census
    3. eurostat.ec.europa.eu / Population on 1 January by broad age group, sex and metropolitan regions Archyvuota kopija 2022-11-24 iš Wayback Machine projekto. | Last update: 30-06-2021
    4. londonist.com / Does London Exist? | Last Updated 16 August 2012
    5. „Flooding“ – Environment Agency, 2006-10-26.
    6. „London Heathrow Airport“. Met Office. Nuoroda tikrinta 2021-12-17.
    7. „UK Climate Extremes“. Met Office. Nuoroda tikrinta 2021-07-03.
    8. forbes.com / Why Are London’s Iconic Sparrows Disappearing?, Jul 25, 2019
    9. standard.co.uk / Londoners warned to steer clear of angry seagulls as numbers double, 17 August 2010
    10. theguardian.com / Urban wildlife: when animals go wild in the city, 8 Mar 2015
    11. londonbats.org.uk / Bats of London
    12. „One Third of Londoners born outside Britain“. This is London. Suarchyvuotas originalas 2008-01-09. Nuoroda tikrinta 2008-06-06.
    13. Resident Population Estimates by Ethnic Group (Percentages) Archyvuota kopija 2011-08-08 iš Wayback Machine projekto., Last Updated: 18 May 2011
    14. Census 2001 profiles: London, Office for National Statistics, tikrinta 2008-08-19
    15. „Londono olimpinės žaidynės Lietuvai - sėkmingiausios istorijoje“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2012-08-12. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
    16. „Virgin London Marathon – Background“. Suarchyvuotas originalas 2009-05-06. Nuoroda tikrinta 2009-04-29.
    17. „Runner's World, Vol. 42, No. 1“. Runner's World Magazine. 2016. Rodale, Inc.: 82 2007 m. sausio mėn. ISSN 0897-1706. Nuoroda tikrinta 2010-09-30.

    Nuorodos

    • www.visitlondon.com – oficialus Londono tinklalapis
    • www.london.gov.uk
    • Londonas Atvirame kataloge Archyvuota kopija 2009-12-21 iš Wayback Machine projekto.
    • Londonas Archyvuota kopija 2011-10-31 iš Wayback Machine projekto.
    • Lietuviai ir lietuviškas paveldas Londone
    • Irena Balčiūnienė. Londono vietovardžiai // Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos inf.
    • youtube.com / London from above. 2022 (Londono centrinės dalies, bei Vemblio stadiono, , Canary Wharf, , Grinvičo universiteto, ir video siužetai iš sraigtasparnio nufilmuoti 2022 m.)

    Galerija

    • image
      Londono savivaldybės pastatas
    • image
      Bakingamo rūmai, 2014 m.
    • image
      Vestminsterio rūmai ir Big Benas
    • image
      Dauningo gatvė 10, 2013 m.
    • image
      Londono „akis“, 2014 m.
    • image
      Londono Taueris, 2014 m.
    • image
      Tauerio tiltas
    • image
      Londono Šv. Pauliaus anglikonų katedra
    • image
      Vestminsterio anglikonų abatija
    • image
      Vestminsterio katalikų katedra
    • image
      Bishopsgate (Londono sitis)
    • image
      Canary Wharf, 2012 m.
    • image
      Anglijos banko pastatas
    • image
    • image
      Londono gamtos istorijos muziejus
    • image
      Britų muziejus
    • image
      Londono nacionalinė galerija, 2013 m. kovas
    • image
    • image
      Sent Penkro tarptautinė geležinkelio stotis – Eurostar traukinių terminalas
    • image
      Tolumoje matyti du parkai: kairėje , dešinėje Haid parkas
    • image
    • image
    • image
    • image
    • image
    • image
      Londono metro
    • image
    • image


    image
    Vikiteka: Londonas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

    Autorius: www.NiNa.Az

    Išleidimo data: 18 Gegužė, 2025 / 12:51

    vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, +18, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, xxx, sex

    Naujausi straipsniai
    • Gegužė 18, 2025

      2016

    • Gegužė 18, 2025

      2015 m.

    • Gegužė 18, 2025

      2014 m.

    • Gegužė 18, 2025

      2017 m.

    • Gegužė 18, 2025

      2012 m.

    www.NiNa.Az - Studija

    • Vikipedija
    • Muzika
    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje