Azərbaycanca  AzərbaycancaБеларуская  БеларускаяDeutsch  DeutschEnglish  EnglishFrançais  FrançaisҚазақ  ҚазақLietuvių  LietuviųРусский  Русскийภาษาไทย  ภาษาไทยTürkçe  TürkçeУкраїнська  Українська
Pagalba
www.global-lt3.nina.az
  • Pradžia
  • Vikipedija
  • Muzika

ApeninaiŠalis Italija San MarinasAukščiausi kalnai Korno Grandė 2912 m Kalnagūbriai Šiaurės Apeininai Vidurio Apeninai P

Apeninai

  • Pagrindinis puslapis
  • Vikipedija
  • Apeninai
Apeninai
image
Šalis image Italija, image San Marinas
Aukščiausi kalnai Korno Grandė (2912 m)
Kalnagūbriai Šiaurės Apeininai, Vidurio Apeninai, Pietų Apeninai
Upių ištakos Tibras, Arnas ir kr.
Ežerai
Uolienos klintis, skalūnai, smiltainis
Ilgis ~1200 km

Apeninai arba Apeninų kalnai (it. Appennini) – kalnų grandinė, besitęsianti nuo Italijos šiaurės iki pietų palei rytinę pakrantę. Šie kalnai „paskolino“ savo pavadinimą ir Apeninų pusiasaliui, kuris užima daugiausiai Italijos teritorijos. Apeninuose yra piečiausias ledynas Europoje Kalderono ledynas.

2023 m. Šiaurės Apeninų karstai ir urvai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

image
Apeninai Italijos žemėlapyje

Geografija

Kalnai nusidriekę per 1200 km. Ašinė kalnų dalis sudaryta daugiausia iš klinties, skalūnų ir smiltainio, o pakraščiai – iš nuosėdinių uolienų. Pietvakarinėje dalyje vyksta vulkaniniai reiškiniai.

Klimatas subtropinis, Viduržemio jūros tipo. Vakariniuose, pavėjiniuose šlaituose iškrenta 1000–2000 mm per metus (Ligūrijos Apeninuose – iki 3000 mm), rytiniuose šlaituose ir tarpukalnių įdubose – 600–800 mm per metus. Kalnuose prasideda Tibro, Arno ir kt. upės.

Iki 300–500 m aukščio šiaurėje ir 600–800 m pietuose, auga sodai, parkai, , alyvmedžių giraitės, yra natūralios augmenijos (subtropinių krūmynų, miškų) ruožų. Iki 900 m šiaurėje ir 1000–1200 m aukščio pietuose, auga mišrieji miškai (ąžuolai, pušys, kaštonai), krūmynai, pievos; aukščiau auga bukų ir spygliuočių (kėnių, pušų) miškai, o aukščiausiuose kalnagūbriuose yra subalpinių bei .

Skirstymas

Šiuolaikiniai geografai Apeninus dalija į tris dalis: šiaurinę, vidurio ir pietinę.

Šiauriniai Apeninai pasižymi švelniomis formomis, neaukštais kalnais. Šie kalnai dar skirstomi į kitas tris dalis – Ligūrijos, Toskanos ir Umbrijos Apeninus.

Vidurio Apeninuose plyti aukščiausios visų Apeninų viršukalnės. Čia yra ir Gran Saso kalnų masyvas su aukščiausia Apeninų viršukalne Korno Grandė (2912 m).

Aukščiausios pietų Apeninų viršukalnės yra šios – Mileto (2050 m) ir Polino (2248 m).

Aukščiausios Apeninų viršukalnės

image
Aukščiausia Apeninų viršukalnė Korno Grandė
image
Velinas (kairėje) ir Kafornija (dešinėje)
image
Vetorė
Viršūnė Aukštis
Korno Grandė 2912 m
Nerone 1525 m
Katrija 1701 m
Madžijas 1853 m
Peninas 1560 m
Sibila 2173 m
Vetorė 2476 m
Pico di Sevas 2419 m
Terminilas 2217 m
Velinas 2486 m

Istorinis pažymėjimas

Šiaurės Apeninų karstai ir urvai
Pasaulio paveldo sąrašas

image
Apeninų kalnai Emilijoje-Romanijoje
Tipas Gamtinis
Kriterijus VIII
image Nuoroda (angl.) (pranc.): 1692
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 2023 m.  (45-oji sesija)
image Vikiteka: Apeninai
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

II pasaulinio karo pabaigoje Italijos kampanijos metu Ašies pajėgos Apeninus panaudojo kaip gynybinę sieną, geriau žinomą Gotų linijos vardu. Priešinga pusė (Sąjungininkai) nesėkmingai atakavo gynybos liniją 1940 m. rugsėjį.

Išnašos

  1. Lake 1911, p. 161. sfn error: no target: CITEREFLake1911 ()
  2. Pedrotti & Gafta 2003, p. 75
  3. Apeninai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-09-24.
  4. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 32–33

Šaltiniai

  • Lake, Philip (1911). "Apennines". In Chisholm, Hugh (ed.). Encyclopædia Britannica. Vol. 2 (11th ed.). Cambridge University Press. pp. 161–163.
  • Pedrotti, F.; Gafta, D. (2003). „The High Mountain Flora and Vegetation of the Apennines and the Italian Alps“. In Nagy, László; Grabherr, G.; Körner, Ch.; Thompson, D.B.A. (eds.). Alpine biodiversity in Europe. Ecological studies, 167. Berlin, Heidelberg [u.a.]: Springer-Verlag. pp. 73–84..

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Gegužė, 2025 / 23:23

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, +18, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, xxx, sex

Naujausi straipsniai
  • Gegužė 17, 2025

    Kitas

  • Gegužė 18, 2025

    Karalius

  • Gegužė 18, 2025

    Kanbera

  • Gegužė 18, 2025

    Kaimas

  • Gegužė 18, 2025

    Kometa

www.NiNa.Az - Studija

  • Vikipedija
  • Muzika
Susisiekite
Kalbos
Susisiekite su mumis
DMCA Sitemap
© 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
Viršuje