Arabų raštas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Arabų raštas
Tipas	abdžadas
Naudojamas kalbose	arabų, persų, urdu ir kitų islamo tautų kalbos.
Rašymo kryptis	iš dešinės į kairę
Laikotarpis	400 m.-dabar
ISO 15924
Unicode
Genealogija
Kilmė	Finikiečių raštas   Aramėjų raštas    Nabatėjų raštas     Arabų raštas
Dukterinės sistemos	arabų rašto variacijos

Arabų raštas (arab. الْأَبْجَدِيَّة الْعَرَبِيَّة = al-abjadīyah l-ʿarabīyah) – iš aramėjų rašto išsivysčiusi abėcėlė, naudojama kai kurių Afrikos ir Azijos kalbų garsams užrašyti, iš jų – arabų, persų (farsi), kurdų, urdu, turkų (iki 1928 m.) ir kt.

Standartinė transliteracija yra .

Rašto principai

Poziciniai raidžių variantai

Arabų raštas priebalsinis – tai reiškia, jog kasdieniniame rašte trumpieji balsiai nežymimi. Rašoma iš dešinės į kairę, iš viršaus į apačią. Abėcėlę sudaro 28 pagrindinės raidės. Dauguma raidžių turi 4 pozicinius variantus: atskirtą, pradinį, vidurinį ir baigiamąjį.

• Pradinis raidės variantas naudojamas žodžio pradžioje arba po raidės, kuri neturi vidurinio varianto (net ir žodžio viduryje).
• Vidurinis raidės variantas rašomas tik tuomet, kai raidė seka po kitos, turinčios visus variantus, ir yra žodžio viduryje.
• Kai raidė neturi vidurinio varianto, naudojamas baigiamasis (tuomet tolesnė raidė bus pradinė). Jis visuomet naudojamas žodžio pabaigoje.
• Atskirta raidė tašoma tuomet, kai joks jungimas neįmanomas (žodis iš vienos raidės, raidė stovi žodžio gale po kitos, neturinčios vidurinio ar pradinio varianto ir pan.)

Balsių žymėjimas

Nors arabų raštas priebalsinis, ilgieji balsiai rašte visgi žymimi. Balsių arabų kalboje tik 6 (neįskaitant gausių alofonų): [a], [i], [u], [ā], [ī], [ū]. Šiam tikslui naudojamos pusbalsius [w] ir [j] žyminčios raidės (ي, و) bei jokiam specialiam garsui nepriskirta raidė alif. و pailgina [u], ي pailgina [i], o alifas – [a].

Diakritikai

Trumpieji balsiai arabų kalboje gali būti žymimi diakritikais. Šie ženklai taip pat naudojami išreikšti kai kurioms kitoms žodžių fonetinėms savybėms: priebalsių ilgumui (t. y. sudvigubėjimui), hamzei (reiškiniui, panašiam į žemaičių, danų ar latvių laužtinę priegaidę ar vokiečių knachlautą), gramatinėms formoms ir pan. Šie ženklai fakultatyvūs – jie vartojami daugmaž taip pat kaip ir lietuvių kalbos kirčio ženklai (žodynuose, vadovėliuose ir pan. Taip pat šventuosiuose raštuose (Korane)). Vadinasi, norint taisyklingai perskaityti arabų kalbos žodžius vien abėcėlės išmanyti nepakanka – reikia turėti supratimą apie arabų kalbos morfologinę bei sintaksinę sandarą.

Arabų kalboje vartojami šie diakritikai balsiams pažymėti:

Balsio ženklas	Su priebalsiu	Pavadinimas	Transliteracija
ﹷ	دَ	fatḥa	a
ﹻ	دِ	kasra	i
ﹹ	دُ	ḍamma	u
ـْـ	دْ	sukūn	balsio nebuvimas (uždaras skiemuo)

Kiti diakritikai:

Ženklas	Su priebalsiu	Pavadinimas	Funkcija
ـٌ	دٌ	tanwīn ʾaḍ-ḍamma	Pažymi vardininko linksnį (kai žodis eina be artikelio)
ــً	دً	tanwīn ʾal-fatḥa	Pažymi galininko linksnį (kai žodis vartojamas be artikelio)
ــٍ	دٍ	tanwīn ʾal-kasra	Pažymi naudininko linksnį (kai žodis vartojamas be artikelio)
آ	آ	ʾalif madda	Rašomas vietoje dviejų alifų
ـّـ	لّ	šadda	Prailgina priebalsį

Abėcėlė

Pavidalas				Pavadinimas	Transliteracija	Tarptautinė fonetinė transkripcija
atskirta	pradinė	vidurinė	galinė
ﺀ	أ, إ, ؤ, ئ				’ ir ‚	[ʔ]
ﺍ	–		ﺎ		ā / â	[aː]
ﺏ	ﺑ	ﺒ	ﺐ		b	[b]
ﺕ	ﺗ	ﺘ	ﺖ		t	[t]
ﺙ	ﺛ	ﺜ	ﺚ		ṯ / th	[θ]
ﺝ	ﺟ	ﺠ	ﺞ		/ j / dj	[ʤ]
ﺡ	ﺣ	ﺤ	ﺢ		ḥ	[ħ]
ﺥ	ﺧ	ﺨ	ﺦ		/ ẖ / kh	[x]
ﺩ	–		ﺪ		d	[d]
ﺫ	–		ﺬ		ḏ / dh	[ð]
ﺭ	–		ﺮ		r	[r]
ﺯ	–		ﺰ		z	[z]
ﺱ	ﺳ	ﺴ	ﺲ		s	[s]
ﺵ	ﺷ	ﺸ	ﺶ		š / sh	[ʃ]
ﺹ	ﺻ	ﺼ	ﺺ		ṣ	[sˁ]
ﺽ	ﺿ	ﻀ	ﺾ		ḍ	[dˁ], [ðˤ]
ﻁ	ﻃ	ﻄ	ﻂ		ṭ	[tˁ]
ﻅ	ﻇ	ﻈ	ﻆ		ẓ	[zˁ], [ðˁ]
ﻉ	ﻋ	ﻌ	ﻊ		ʿ / ‘	[ʔˤ]
ﻍ	ﻏ	ﻐ	ﻎ		ġ / gh	[ɣ]
ﻑ	ﻓ	ﻔ	ﻒ		f	[f]
ﻕ	ﻗ	ﻘ	ﻖ		q / ḳ	[q]
ﻙ	ﻛ	ﻜ	ﻚ		k	[k]
ﻝ	ﻟ	ﻠ	ﻞ		l	[l]
ﻡ	ﻣ	ﻤ	ﻢ		m	[m]
ﻥ	ﻧ	ﻨ	ﻦ		n	[n]
ﻩ	ﻫ	ﻬ	ﻪ		h	[h]
ﻭ	–		ﻮ		w	[w]
ﻱ	ﻳ	ﻴ	ﻲ		y	[j]