Arabų kalba

Arabų kalba اَلْعَرَبِيَّةُ al-ʿarabiyyah
Kalbama	Arabų šalys (iš viso 26 ir viena ginčytina teritorija), kitos šalys su didelėmis arabų mažumomis
Kalbančiųjų skaičius	350 milijonų
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	4-5
Kilmė	Semitų-chamitų  Semitų   Centro semitų    Pietų centro semitų
Rašto sistemos	arabų raštas
Oficialus statusas
Oficiali kalba	26 valstybės  Alžyras  Bahreinas  Čadas  Komorai  Džibutis  Egiptas  Irakas  Jordanija  Kuveitas  Libanas  Libija  Mauritanija  Marokas  Omanas  Palestina  Kataras  Saudo Arabija  Somalis  Somalilandas  Sudanas  Sirija  Tunisas  JAE  Jemenas  Zanzibaras (Tanzanija)  Vakarų Sachara (ginčijama teritorija) Tarptautinės organizacijos  Afrikos Sąjunga  Arabų lyga Islamo bendradarbiavimo organizacija  Jungtinės Tautos Mažumų kalba  Afganistanas  Azerbaidžanas  Brunėjus  Kipras  Eritrėja  Indonezija  Izraelis  Iranas  Kazachstanas  Malaizija  Malis  Nigeris  Pakistanas  Filipinai  Senegalas  PAR  Pietų Sudanas  Turkija
Kalbos kodai
ISO 639-1	ar
ISO 639-2	ara
ISO 639-3	ara -
Geografinis paplitimas

Arabų kalba (اَلْعَرَبِيَّةُ = al-ʿarabiyyah arba عَرَبِيّ = ʿarabīy) – semitų kalbų grupės kalba, susiformavusi I–IV a. Vartojama arabų šalyse, iš dalies Irane, Turkijoje, Afganistane, Izraelyje, Palestinoje, Indonezijoje, Etiopijoje, Somalyje, Čade, Tanzanijoje. Arabų šalyse vartojama kaip lingua franca,tarptautinė kalba. Kalbančiųjų šia kalba, įskaitant visas tarmes, 350 mln., dar 270 mln. moka norminę arabų kalbą kaip užsienio kalbą.

Seniausias mokslininkų patvirtintas įrašas senąja arabų kalba datuojamas 125 m. e. m. – Avdate (dabartinis Izraelis) atrastas eiliuotas trijų eilučių tekstas, parašytas žmogaus, vardu Garmalahė. Nuo VI a. rašto paminklai arabų kalba vartoja dabartinį arabų raštą.

Arabų kalba skiriama į literatūrinę ir šnekamąją. Literatūrinė arabų kalba susiformavo VII a. iš priešislamiškosios poezijos ir Korano tarmės. Šiuolaikinė bendrinė arabų kalba dar vadinama literatūrine arabų kalba. Pagal kilmę tai sumoderninta . Tai šiuo metu vienintelė oficiali arabų kalbos forma, vartojama daugumoje rašytinių dokumentų ir viešai, pvz., paskaitose ir žinių pranešimuose. Dabartinė šnekamoji arabų kalba susiskirsčiusi į daugybę tarmių, o jų atstovai kartais sunkiai tarpusavyje susišneka.

ISO atskirų kalbų kodus yra priskyrusi 32 arabų kalbos atmainoms, tarp jų ir pagrindinei jos tarmei, .

Arabų kalba taip pat plačiai vartojama kaip liturginė kalba islame, nes Koranas ir Hadisai buvo užrašyti klasikine arabų kalba. Vertinant 10 milijonų lankomiausių pasaulio svetainių internete arabų kalba parašyti 2022 m. vasario 4 d. sudarė 1,3 % visų interneto puslapių ir buvo 11-a pagal paplitimą.

Arabų kalbos priklauso centrinei semitų kalbų grupei ir yra glaudžiai susijusios su hebrajų, aramėjų, ugaritų ir finikiečių kalbomis. Bendrinė rašytinė arabų kalba skiriasi nuo šnekamosios, bendrinė rašytinė kalba konservatyvesnė už visus šnekamosios kalbos variantus. Bendrinė arabų kalba ir šnekamosios arabų kalbos vartojamos lygia greta skirtingoms visuomenės reikmėms (toks reiškinys vadinamas diglosija).

Arabų kalbos žodžiams užrašyti naudojamas arabų raštas, akliesiems yra sukurtas .

Gruodžio 18 d. minima Jungtinių Tautų arabų kalbos diena.

Istorija

Įrašas safaito raštu

Arabijoje klestėjo didžiulė semitų kalbų įvairovė. Pietvakariuose buvo vartojamos centro semitų kalbos, tarp kurių buvo priklausančių senajai pietų arabų kalbų šeimai ir jai nepriklausančių (pvz., pietų tamudų). Taip pat manoma, kad dabartinių pietų arabų kalbų (t. y., ne centro semitų kalbų) prokalbės buvo taip pat tuo metu vartojamas pietinėje Arabijos dalyje. Šiaurėje esančiose Hidžazo oazėse vartojamos ir kalbos yra palikusios ankstyvus įrašus. Nedžde ir vakarinėse Arabijos dalyse numanoma buvus tamudų C kalbos. Rytinėje Arabijoje egzistavęs taip pat yra palikęs senovės pietų arabų rašto sistema darytus įrašus. Taipogi yra išlikę žinių apie teritorijose prie šiaurės vakarinės Arabijos sienos vartotas kalbas – tamudų B, tamudų C, safaitų ir hismajų. Dvi pastarosios turi reikšmingų su vėlyvėsnėmis arabų kalbos formomis, tad yra mokslininkų, teigiančių, jog safaitų ir hismajų kalbos yra ankstyvosios arabų kalbos formos ir siūlo jas klasifikuoti kaip .

Kalbininkai skaičiuoja, kad senosios arabų kalbos, arba susijusių tarmių grupė, davusi pradžią arabų kalbai, ištaikos siekia I a. Iki tol buvo manyta, kad seniausias senosios arabų kalbos paminklas siekia I a. ir yra parašytas . Tačiau šiame įraše, rastame dabartinės Saudo Arabijos pietinėje dalyje, vartojamoje kalboje trūksta kelių reikšmingų inovacijų, būdingo arabų kalbų grupei. Todėl dabar priimta šiame įraše vartotą kalbą vertinti kaip centro semitų tarmių tęstinumą.

Tarmės

Įvairovė

Arabų kalbos dialektologų paprastai skiriamos penkios pagrindinės tarmių grupės:

• Arabijos pusiasalio,
  • Bahranio tarmė (ISO kodas abv)
• Egipto ir Sudano,
  • Čado tarmė (ISO kodas chu)
  • Sudano arabų tarmė (ISO kodas apd)
  • Egipto arabų tarmė (ISO kodas arz), kurią moka 53 mln. Egipto gyventojų ir dar 2 mln. – kitose šalyse. Prie tarmės sklaidos prisideda egiptietiški filmai ir televizijos laidos.
  • Sajido arabų tarmė (ISO kodas aec)
• Levanto,
  • Pietų Levanto arabų tarmė (ISO kodas: ajp)
  • Šiaurės Levanto arabų tarmė (ISO kodas: apc)
  • Bedavio arabų tarmė (ISO kodas: avl)
• Mesopotamijos (Rytų, Irako),
  • Mesopotamijos arabų tarmė (ISO kodas acm)
  • Šiaurės Mesopotamijos arabų tarmė (ISO kodas ayp)
  • Judėjų-irakiečių arabų tarmė (ISO kodas yhd)
  • Kipro arabų tarmė (ISO kodas acy)
• Šiaurės Afrikos (Magribo)
  • Alžyro arabų tarmė (ISO kodas arq)
  • Alžyros Sacharos tarmė (ISO kodas aao)
  • Andalūzijos arabų tarmė (ISO kodas xaa, išnykusi)
  • Maroko arabų tarmė (ISO kodas ary)
  • Tuniso arabų tarmė (ISO kodas aeb)
  • Libijos arabų tarmė (ISO kodas ayl)
  • Sicilijos arabų tarmė (ISO kodas sqr)
  • Hasanijos arabų tarmė (ISO kodas mey)

Taip pat paminėtina į aukščiau pateiktą kategorizaciją neįsitenkanti labai maža arabų tarmių grupė.

• Periferijos
  • Tadžikų arabų tarmė (ISO kodas abh)
  • Uzbekų arabų tarmė (ISO kodas: auz)

Skirtumai tarp tarmių

Dauguma arabų tarmių šnekėtojų gali vieni kitus suprasti, išskyrus labiau nutolusius variantus. Tačiau priklausomai nuo tarmės, skirtumai gali pasireikšti ne tik tarime, tačiau ir žodyne.

Tarmė	Man patinka daug skaityti	Kai ėjau į biblioteką	Neradau šios senos knygos	Norėjau skaityti knygą apie moterų Prancūzijoje istoriją
Dabartinė arabų kalba (įprastas užrašymas)	arab. أحب القراءة كثيرا	arab. عندما ذهبت إلى المكتبة	arab. لم أجد هذا الكتاب القديم	arab. كنت أريد أن أقرأ كتابا عن تاريخ المرأة في فرنسا
Dabartinė arabų kalba (užrašymas su visais diakritiniais ženklais)	arab. أُحِبُّ ٱلْقِرَاءَةَ كَثِيرًا	arab. عِنْدَمَا ذَهَبْتُ إِلَى ٱلْمَكْتَبَةِ	arab. لَمْ أَجِد هٰذَا ٱلْكِتَابَ ٱلْقَدِيمَ	arab. كُنْتُ أُرِيدُ أَنْ أَقْرَأَ كِتَابًا عَنْ تَارِيخِ ٱلْمَرْأَةِ فِي فَرَنْسَا
(vartojama tik liturgijoje ir poezijoje)	arab. ʔuħibːu‿lqirˤaːʔata kaθiːrˤaː	arab. ʕĩndamaː ðahabᵊtu ʔila‿lmaktabah	arab. lam ʔaɟidᵊ haːða‿lkitaːba‿lqadiːm	arab. kũntu ʔuriːdu ʔan ʔaqᵊrˤaʔa kitaːban ʕan taːriːχi‿lmarˤʔati fiː farˤãnsaː
	arab. ʔuħibːu‿lqiraːʔa kaθiːran	arab. ʕindamaː ðahabt ʔila‿lmaktaba	arab. lam ʔad͡ʒid haːða‿lkitaːba‿lqadiːm	arab. kunt ʔuriːd ʔan ʔaqraʔ kitaːban ʕan taːriːχi‿lmarʔa fiː faransaː
(Sanaa)	arab. ana bajn aħibː ilgiraːji(h) gawi	arab. law ma sirt saˈla‿lmaktabih	arab. ma lige:tʃ ðajji‿lkitaːb ilgadiːm	arab. kunt aʃti ʔagra kitaːb ʕan taːriːx ilmari(h) wastˤ faraːnsa
(Amman)	arab. ana baħib ligraːje kθiːr	arab. lamːa ruħt ʕalmaktabe	arab. ma lageːtʃ haliktaːb ilgadiːm	arab. kaːn bidːi ʔaqra ktaːb ʕan taːriːx ilmara fi faransa
(Kuveitas)	arab. aːna waːjid aħibː aɡra	arab. lamːan riħt ilmaktaba	arab. maː liɡeːt halkitaːb ilgadiːm	arab. kint abi‿(j)aɡra kitaːb ʕan taːriːx ilħariːm‿(i)bfaransa
(Bagdadas)	arab. aːni‿(j)aħub luqraːja kulːiʃ	arab. lamːan riħit lilmaktabˤɛː	arab. maː liɡeːt haːða liktaːb ilgadiːm	arab. ridit aqra ktaːb ʕan taːriːx inːiswaːn‿(u)bfransɛː
(Medina)	arab. ana marːa ʔaħubː alɡiraːja	arab. lamːa ruħt almaktaba	arab. ma liɡiːt haːda lkitaːb alɡadiːm	arab. kunt abɣa ʔaɡra kitaːb ʕan taːriːx alħariːm fi faransa
Vakarų (Damaskas)	arab. ana ktiːr bħəb ləʔraːje	arab. lamːa rəħt ʕalmaktabe	arab. ma laʔeːt haləktaːb əlʔadiːm	arab. kaːn badːi ʔra ktaːb ʕan taːriːx əlmara bfraːnsa
(Beirutas)	arab. ana ktiːr bħib liʔreːji	arab. lamːa riħit ʕalmaktabi	arab. ma lʔeːt halikteːb liʔdiːm	arab. keːn badːi ʔra kteːb ʕan teːriːx ilmara bfraːnsa
(Jeruzalė)	arab. ana baħib liʔraːje ktiːr	arab. lamːa ruħt ʕalmaktabe	arab. ma laʔeːtʃ haliktaːb ilʔadiːm	arab. kaːn bidːi ʔaʔra ktaːb ʕan taːriːx ilmara fi faransa
(Vakarų Bankas)	arab. ana baħib likraːje kθiːr	arab. lamːa ruħt ʕalmatʃtabe	arab. ma lakeːtʃ halitʃtaːb ilkadiːm	arab. kaːn bidːi ʔakra tʃtaːb ʕan taːriːx ilmara fi faransa
(miesto vietovės)	arab. ana baħebː elʔeraːja ʔawi	arab. lamːa roħt elmakˈtaba	arab. malʔetʃ elketaːb elʔadim da	arab. ana kont(e)‿ʕawz‿aʔra ktab ʕan tariːx esːetˈtat fe faransa
(Tripolis)	arab. ana nħəb il-ɡraːja halba	arab. lamma mʃeːt lil-maktba	arab. malɡeːtiʃ ha-li-ktaːb lə-ɡdiːm	arab. kunt nibi naɡra ktaːb ʔleː tariːx ə-nsawiːn fi fraːnsa
(Tunisas)	arab. nħib liqraːja barʃa	arab. waqtilli mʃiːt lilmaktba	arab. mal-qiːtʃ ha-likteːb liqdiːm	arab. kʊnt nħib naqra kteːb ʕla terix limra fi fraːnsa
(Alžyras)	arab. āna nħəbb nəqṛa bezzaf	arab. ki ruħt l-əl-măktaba	arab. ma-lqīt-ʃ hād lə-ktāb lə-qdīm	arab. kŭnt ħābb nəqṛa ktāb ʕla tārīx lə-mṛa fi fṛānsa
(Rabatas)	arab. ana ʕziz ʕlija bzzaf nqra	arab. melli mʃit l-lmaktaba	arab. ma-lqiːt-ʃ had l-ktab l-qdim	arab. kent baɣi nqra ktab ʕla tarix l-mra f-fransa
Maltiečių kalba (Valeta) (maltietišku raštu)	malt. Inħobb naqra ħafna.	malt. Meta mort il-librerija	malt. Ma sibtx dan il-ktieb qadim.	malt. Ridt naqra ktieb dwar l-istorja tal-mara fi Franza.

Fonetika

Arabų kalba turi dvidešimt aštuonias priebalsines ir šešias balsines (ilgąsias ir trumpąsias a, i, u) fonemas, tris linksnius, tris skaičius, sudėtingą veiksmažodžio sistemą, išplėtotą vidinę fleksiją, gausų žodyną. Šnekamoji kalba nutolusi nuo bendrinės.

Priebalsiai

Dabartinės standartinės arabų kalbos fonemos

		Lūpiniai	Dantiniai			Postalveoliniai/ Palataliniai	Gomuriniai	Liežuvėliniai	Rykliniai	Glotaliniai
				Paprastieji
Nosiniai		m		n
Sprogstamieji	dulieji			t̪	tˤ		k	q		ʔ
	skardieji	b		d̪	dˤ	d͡ʒ	ɡ
Pučiamieji	duslieji	f	θ	s̪	sˤ	ʃ	x ~ χ		ħ
	skardieji		ð	z̪	ðˤ		ɣ ~ ʁ		ʕ	ɦ
Virpamieji				r
Aproksimantai				l	(ɫ)	j	w

Balsiai ir priebalsiai fonologiškai gali būti ilgi arba tumpi. Ilgi (geminuoti priebalsiai transkribuojant į lotynų abėcėlę paprastai rašomi dubliuoti (t. y., bb, dd, etc.), ir atspindi diakritinius ženklus arab. shaddah, žyminčius dvigubus priebalsius.

Balsiai

Žemiau kairėje pateikiami dabartinėje standartinėje arabų kalboje sutinkami balsiai, žemiau dešinėje – balsių variacijos skirtingose tarmėse.

Dabartinės bendrinės arabų kalbos balsiai Trumpieji Ilgieji Priešakiniai Užpakaliniai Priešakiniai Užpakaliniai Aukštutiniai /i/ /u/ /iː/ /uː/ Žemutiniai /a/ /aː/ Dvibalsiai /aw/, /aj/

Balsių variacijos skirtingose arabų kalbos tarmėse Trumpieji Ilgieji Priešakiniai Užpakaliniai Priešakiniai Užpakaliniai Aukštutiniai /i/ /u/ /iː/ /uː/ Viduriniai /eː/ /oː/ Žemutiniai /a/ /aː/ Dvibalsiai /aw/, /aj/

Gramatika

Kaip ir kitoms semitų kalboms, arabų kalbai būdinga kompleksinė ir neįprasta morfologija – žodžiai formuojami „kamienas ir šablonas“ būdu. Kamieną sudaro kelios (dažniausiai trys) priebalsės, į kurias įterpinėjant balses formuojami žodžiai. Žemiau pateikiamas pavyzdys su šaknimi arab. k-t-b:

• كَتَبْتُ katabtu 'rašiau'
• كَتَّبْتُ kattabtu 'buvau parašęs'
• كَاتَبْتُ kātabtu 'susirašiau'
• أَكْتَبْتُ 'aktabtu 'diktavau'
• اِكْتَتَبْتُ iktatabtu 'prenumeravau'
• تَكَاتَبْنَا takātabnā 'susirašėme'
• أَكْتُبُ 'aktubu 'rašau'
• أُكَتِّبُ 'ukattibu 'esu parašęs'
• أُكَاتِبُ 'ukātibu 'susirašau'
• أُكْتِبُ 'uktibu 'diktuoju'
• أَكْتَتِبُ 'aktatibu 'prenumeruoju'
• نَتَكَتِبُ natakātabu 'susirašėme'
• كُتِبَ kutiba 'buvo parašyta'
• أُكْتِبَ 'uktiba 'buvo padiktuota'
• مَكْتُوبٌ maktūbun 'parašytas'
• مُكْتَبٌ muktabun 'padiktuotas'
• كِتَابٌ kitābun 'knyga'
• كُتُبٌ kutubun 'knygos'
• كَاتِبٌ kātibun 'rašytojas'
• كُتَّابٌ kuttābun 'rašytojai'

Rašyba

Pagrindinis straipsnis – Arabų raštas.

Arabų raštas kilo iš aramėjų rašto. Moderni arabų kalba rašoma iš dešinės į kairę.

Kai kuriose arabų valstybėse (Libane ir Egipte) buvo svarstyta arabišką raštą pakeisti kitu. Beirute 1922 metais Beirute leistas laikraštis La Syrie siūlė pereiti prie lotyniškos abėcėlės. Šią idėją labai palaikė prancūzų orientalistas . Arabų kalbos akademiją pasiūlymą atmetė, o vienas Akademijos narių apkaltino lotynizacijos judėjimą sionistų planu įsivyrauti Libane. Libano arabų kalbos lotynizacijos idėją labai palaikė ir žymus poetas , lotynišku raštu išleidęs kelias savo knygas.

Egipte buvo svarstoma tiek perėjimo prie lotyniškos abėcėlės, tiek prie grįžimo prie hieroglifų variantai, tačiau abi idėjos galop buvo nepriimtos.

Santykiai su kitomis kalbomis

Iš arabų kalbos yra kilę daug tarptautinių terminų (algebra, alkoholis, almanachas, azimutas, kalis, kamparas, karatas, tarifas). Dar reikšmingesnė arabų kalbų įtaka, ypač per skolinius, pastebima ispanų kalboje, šiek tiek mažiau – portugalų, katalonų ir siciliečių kalbose dėl labai intensyvaus šių kalbų kontaktų pietinėje Iberijos pusiasalio dalyje su arabų kalba Al-Andalusijos laikotarpiu. Maltiečių ir kalbos yra kilusios iš arabų kalbos. Balkanų kalbos, tokios kaip graikų ir bulgarų, taip pat yra pasiskolinusios nemažai skolinių per osmanų turkų kalbą.

Taip pat arabų kalba paveikė daug kitų pasaulio kalbų, ypač musulmoniškose šalyse. Neabejotina arabų kalbos įtaka jaučiama persų, turkų, hindustani (t. y., hindi ir urdu),kašmyrų, kurdų, bosnių, kazachų, bengalų, malajų, indoneziečių, maldyvų, puštūnų, pandžabų, albanų, azerbaidžaniečių, tagalų, sindhų, orijų,hebrajų,hausų ir musulmoniškosios Afrikos kalbų. Kita vertus, arabų kalboje sutinkama nemažai aramėjų, hebrajų, lotynų, graikų, persų, šiek tiek turkų, anglų ir prancūzų kalbų skolinių.

Neįskaitant Viduramžių kalbotyrininko ir arabų kalbos tyrėjo , kuris pats nebuvo etninis arabas, Viduramžių kalbininkai arabistikos srityje visiškai nesidomėjo lyginamąja kalbotyra, nes laikė visas kitas kalbas prastesnėmis. Tačiau dabartiniais laikais tarp išsilavinusio arabų elito vyrauja beveik priešinga tendencija. 2011 m. rašė, jog „mokytis ir mokėti angliškai ar prancūziškai daugelyje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikoje vietovių tapo modernumo ir rafinuotumo ženklu.<…> Apsimetinėti ar pabrėžti, kad tavo arabų kalba yra netobula kartais laikoma statuso, klasės ženklu. Net švietimo sistemoje įprasta maišyti kalbą ar kalbant ją kaitalioti.“

Arabų kalba Lietuvoje

Pirmi kontaktai su arabų kalba į Lietuvą atėjo XV a., kartu su islamą išpažįstančiais totoriais, vartojusiais arabų kalbą liturgijoje. Dėl Osmanų imperijos galios arabistika nemusulmonų Lietuvoje buvo susidomėta XIX a. Arabų kalbą Vytauto Didžiojo Univeristete tarpukariu dėstė , veikė Semitų kalbų mokslo ir literatūros katedra. Vis dėlto 1932 m. atlikus VDU studentų apklausą paaiškėjo, kad arabiškai nemokėjo nė vienas studentas, o nuo 1936 m. ji tapo pagrindinė dėstoma užsienio kalba Lietuvos mokyklose.

Atkūrus Nepriklausomybę arabų kalba dėstoma VDU UKI ir .

Šaltiniai

1. ara Duomenys apie kodu „ara“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
2. Semitic languages: an international handbook / edited by Stefan Weninger; in collaboration with Geoffrey Khan, Michael P. Streck, Janet C. E.Watson; Walter de Gruyter GmbH & Co. KG, Berlin/Boston, 2011.
3. „Al-Jallad. The earliest stages of Arabic and its linguistic classification (Routledge Handbook of Arabic Linguistics, forthcoming)“. Suarchyvuota iš originalo 2017 m. spalio 27 d. Nuoroda tikrinta 2016-10-27. {{cite news}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2017-10-23 siūlomas ()
4. ara Duomenys apie kodu „ara“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
5. Al-Jallad, Ahmad. „One wāw to rule them all: the origins and fate of wawation in Arabic and its orthography“ (anglų). {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= ()
6. „Documentation for ISO 639 identifier: ara“. Suarchyvuota iš originalo 2016 m. kovo 3 d. Nuoroda tikrinta 2018 m. kovo 20 d..
7. „Arabic Language to Non-Arabic Speakers“. طموحي (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-07-07.
8. „Usage statistics of content languages for websites“. archive.fo. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 4 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
9. Al-Jallad, Ahmad. „Al-Jallad. The earliest stages of Arabic and its linguistic classification (Routledge Handbook of Arabic Linguistics, forthcoming)“. Suarchyvuota iš originalo 2017 m. spalio 23 d. Nuoroda tikrinta 2016-07-15. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= ()
10. Al-Jallad, Ahmad (2014 m. sausio mėn.). „Al-Jallad. 2014. On the genetic background of the Rbbl bn Hfʿm grave inscription at Qaryat al-Fāw“. BSOAS (anglų). doi:10.1017/S0041977X14000524. ISSN 0041-977X.
11. Al-Wer, E. (2018). „Arabic Languages, Variation in“. In Brown, Keith; Ogilve, Sarah (eds.). Concise Encyclopedia of Languages of the World. Elsevier Science. p. 53,54. ISBN 978-0080877747.
12. Arabic, Egyptian Spoken (18th leid.). . 2006. Suarchyvuota iš originalo 2015 m. vasario 25 d. Nuoroda tikrinta 2015 m. vasario 28 d..
13. Shrivtiel, Shraybom (1998). The Question of Romanisation of the Script and The Emergence of Nationalism in the Middle East. Mediterranean Language Review. pp. 179–196.
14. „Top 50 English Words – of Arabic Origin“. blogs.transparent.com. Arabic Language Blog. 2012 m. vasario 21 d. Suarchyvuota iš originalo 2018 m. gruodžio 15 d. Nuoroda tikrinta 2018-12-14.
15. EB staff. „Maltese language – Britannica Online Encyclopedia“. Britannica.com. Suarchyvuota iš originalo 2008 m. birželio 5 d. Nuoroda tikrinta 2010 m. gegužės 4 d..
16. Versteegh, Kees; Versteegh, C. H. M. (1997). The Arabic Language (anglų). Kolumbijos universiteto leidykla. ISBN 9780231111522.
17. Bhabani Charan Ray (1981). „Appendix B Persian, Turkish, Arabic words generally used in Oriya“. Orissa Under the Mughals: From Akbar to Alivardi : a Fascinating Study of the Socio-economic and Cultural History of Orissa. Orissan studies project, 10. Kalkuta: Punthi Pustak. p. 213. OCLC 461886299.
18. , The Arabic Linguistic Tradition, p. 106. Part of Landmarks in Linguistic Thought series, vol. 3. New York: Routledge, 1997. ISBN 978-0-415-15757-5
19. Suleiman, p. 93 Archyvuota kopija 2016-04-14 iš Wayback Machine projekto.
20. Lietuvių daugiakalbystė – tarp anglų ir rusų (Veidas)

Nuorodos

• ara Duomenys apie kodu „ara“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com

Vikižodynas

Wikipedia

Vikipedija Arabų kalba