Arabų šalys arab الدول العربية al Duwal al ʿArabīyahPlotas13 132 327 km Gyventojų456 520 777Tankumas29 84 žm km Valstybė

Arabų šalys arab. الدول العربية al-Duwal al-ʿArabīyah

Plotas	13 132 327 km²
Gyventojų	456 520 777
Tankumas	29,84 žm./km²
Valstybės	22 arabų šalys Alžyras Bahreinas Komorai Džibutis Egiptas Irakas Jordanija Kuveitas Libanas Libija Mauritanija Marokas Omanas Palestina Kataras Saudo Arabija Somalis Sudanas Sirija Tunisas Jungtiniai Arabų Emyratai Jemenas
BVP (nominalus)	2,782 trln. JAV dol.
BVP gyventojui	6 647 JAV dol.
Laiko juostos	nuo UTC+0 iki UTC+4
Interneto kodas	.africa, .asia
Didžiausi miestai	Sąrašas Kairas Bagdadas Rijadas Aleksandrija Amanas Alžyras Džida Kasablanka Sana Dubajus

Arabų šalys (arab. الدول العربية = al-Duwal al-ʿArabīyah), arba Arabų pasaulis (arab. العالم العربي = al-ʿĀlam al-ʿArabī) – grupė Vakarų Azijos ir Šiaurės Afrikos valstybių, kuriose gyventojų daugumą sudaro arabai. Nepaisant to, Arabų šalyse gyvena reikšmingos berberų, kurdų, somalių, nubų ir kitos mažumos. Bendras plotas – 13,13 mln. km². 456 mln. gyventojų (2022). Rytinė Arabų pasaulio dalis vadinama Mašriku, vakarinė – Magribu. Visos 19 Arabų šalių, Komorai, Džibutis ir Somalis priklauso 1945 m. įkurtai Arabų lygai. Arabų šalyse yra apie 70 % pasaulio naftos išteklių.

Šalys

Valstybė	Sostinė	Plotas (km²)	Gyventojai (2021)	Arabai (1997)	ŽSRI	Oficialios kalbos
Alžyras	Alžyras	2 381 741	43 576 691	80 %	0,745	Arabų, berberų
Bahreinas	Menama	750	1 526 929	63 %	0,888	Arabų
Komorai	Moronis	2 235	864 335	—	0,586	Arabų, , prancūzų
Džibutis	Džibutis	23 200	938 413	—	0,515	Arabų, prancūzų
Egiptas	Kairas	1 002 450	106 437 241	94 %	0,728	Arabų
Irakas	Bagdadas	438 317	39 650 145	82 %	0,673	Arabų, kurdų
Jordanija	Amanas	89 342	10 909 567	98 %	0,736	Arabų
Kuveitas	Kuveitas	18 717	3 032 065	45 %	0,847	Arabų
Libanas	Beirutas	10 452	5 261 372	95 %	0,723	Arabų
Libija	Tripolis	1 759 541	7 017 224	97 %	0,746	Arabų
Mauritanija	Nuakšotas	1 030 700	4 079 284	81 %	0,540	Arabų
Marokas	Rabatas	446 550	36 561 813	95 %	0,698	Arabų, berberų
Omanas	Maskatas	309 550	3 694 755	88 %	0,819	Arabų
Palestina	Ramala	6 040	4 906 308	85 %	0,716	Arabų
Kataras	Doha	11 437	2 479 995	40 %	0,875	Arabų
Saudo Arabija	Rijadas	2 149 690	34 783 757	90 %	0,875	Arabų
Somalis	Mogadišas	637 661	12 094 640	—	0,380	Somalių, arabų
Sudanas	Chartumas	1 886 068	46 751 152	39 %	0,516	Arabų, anglų
Sirija	Damaskas	185 180	20 384 316	90 %	0,557	Arabų
Tunisas	Tunisas	163 610	11 811 335	98 %	0,732	Arabų
JAE	Abu Dabis	83 600	9 856 612	42 %	0,937	Arabų
Jemenas	Sana	527 968	30 399 242	98 %	0,424	Arabų
Iš viso		13 132 327	456 520 777

Pastabos

Nors Komoruose, Džibutyje ir Somalyje arabai nesudaro gyventojų daugumos, šios valstybės dažnai priskiriamos Arabų šalims dėl jų priklausymo Arabų lygai.

Išnašos

„Arab World – Surface area“. indexmundi.com.
„Arab World | Data“. World Bank. Nuoroda tikrinta 6 May 2022.
„Population density (people per sq. km of land area) | Data“. data.worldbank.org (amerikiečių anglų).
„GDP (current US$) | Data“. data.worldbank.org (amerikiečių anglų).
„GNI per capita, Atlas method (current US$) | Data“. data.worldbank.org (amerikiečių anglų).
Hitti, Philip K. (1996). The Arabs : a short history. Philip K. Hitti. Washington, D.C.: Regnery Publishing. ISBN 0-89526-706-3. OCLC 34753527.
„Middle East – People and Society“. World101 from the Council on Foreign Relations (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-04-01.
„Arabų šalys“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-01-24.
„Population - The World Factbook“. www.cia.gov.
Human Development Report 2023-24: Breaking the gridlock: Reimagining cooperation in a polarized world. Jungtinių Tautų plėtros programa. 2024-03-13. Nuoroda tikrinta 2024-03-16.
„Why the Arab world has an identity crisis“. The Economist. ISSN 0013-0613. Nuoroda tikrinta 2022-11-20.
„CIA – The World Factbook: West Bank“. Cia.gov. Nuoroda tikrinta 2019-04-07.

[a-12] Nors Komoruose, Džibutyje ir Somalyje arabai nesudaro gyventojų daugumos, šios valstybės dažnai priskiriamos Arabų šalims dėl jų priklausymo Arabų lygai.

[plotas-1] „Arab World – Surface area“. indexmundi.com.

[totalpop-2] „Arab World | Data“. World Bank. Nuoroda tikrinta 6 May 2022.

[3] „Population density (people per sq. km of land area) | Data“. data.worldbank.org (amerikiečių anglų).

[4] „GDP (current US$) | Data“. data.worldbank.org (amerikiečių anglų).

[5] „GNI per capita, Atlas method (current US$) | Data“. data.worldbank.org (amerikiečių anglų).

[6] Hitti, Philip K. (1996). The Arabs : a short history. Philip K. Hitti. Washington, D.C.: Regnery Publishing. ISBN 0-89526-706-3. OCLC 34753527.

[7] „Middle East – People and Society“. World101 from the Council on Foreign Relations (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-04-01.

[vle-8] „Arabų šalys“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-01-24.

[9] „Population - The World Factbook“. www.cia.gov.

[10] Human Development Report 2023-24: Breaking the gridlock: Reimagining cooperation in a polarized world. Jungtinių Tautų plėtros programa. 2024-03-13. Nuoroda tikrinta 2024-03-16.

[11] „Why the Arab world has an identity crisis“. The Economist. ISSN 0013-0613. Nuoroda tikrinta 2022-11-20.

[13] „CIA – The World Factbook: West Bank“. Cia.gov. Nuoroda tikrinta 2019-04-07.