Azərbaycanca  AzərbaycancaБеларуская  БеларускаяDeutsch  DeutschEnglish  EnglishFrançais  FrançaisҚазақ  ҚазақLietuvių  LietuviųРусский  Русскийภาษาไทย  ภาษาไทยTürkçe  TürkçeУкраїнська  Українська
Pagalba
www.global-lt3.nina.az
  • Pradžia
  • Vikipedija
  • Muzika

Armėnų raštasTipas abėcėlėNaudojamas kalbose armėnų kalbaRašymo kryptis iš kairės į dešinęLaikotarpis V a dabarISO 15924

Armėnų raštas

  • Pagrindinis puslapis
  • Vikipedija
  • Armėnų raštas
Armėnų raštas
image
Tipas abėcėlė
Naudojamas kalbose armėnų kalba
Rašymo kryptis iš kairės į dešinę
Laikotarpis V a.- dabar
ISO 15924 armn
Unicode
Genealogija
Kilmė
 Finikiečių raštas
  Graikų raštas
   Armėnų raštas
Dukterinės sistemos nėra

Armėnų raštas – garsinis raštas, naudojamas armėnų kalbai. Veikiausiai kilęs iš aramėjų rašto pehleviškosios atmainos, įtakos, manoma, turėjo ir graikų raštas. Abėcėlę sudaro 38 raidės – 31 priebalsis ir 7 balsiai.

Kaip ir graikų abėcėlė, armėnų rašto raidės naudotos ir skaičiams žymėti.

Istorija

image
UNESCO pasaulio nematerialusis paveldas
Nuoroda
Šalys: image Armėnija
Metai: 2019

Tradiciškai tvirtinama, kad raštas sudarytas 405–406 metais vyskupo . XI a. atsirado mažosios raidės. Iki XII a. turėjo 36 raides, jos buvo lapidarinės (kalamos akmenyje), XII a. pridėtos dar trys raidės. Vėliau atsirado apskritos formos rašmenys, kursyvas, greitraštis. Rašoma iš kairės į dešinę. 1922–1924 m. tuometinėje Armėnijos TSR atliktos dvi rašybos reformos, jų nuostatų Armėnijoje laikomasi iki šiol. Šių reformų metu buvo supaprastinta rašyba, iš abėcėlės pašalinta 34 raidė Wjun (ւ)

Abėcėlė

Pavadinimas Spausdintinė raidė Rašytinė raidė Transkripcija Tarimas Skaitinė reikšmė
1 aib ա Ա a a 1
2 ben բ Բ b b 2
3 gim գ Գ g g 3
4 da դ Դ d d 4
5 jeh ե Ե e je žodžio pradžioje, e – vidury 5
6 za զ Զ z z 6
7 e է Է ē e 7
8 et ը Ը ə e 8
9 to թ Թ t῾ t 9
10 že ժ Ժ ž ž 10
11 ini ի Ի i i 20
12 ljun լ Լ l l 30
13 he խ Խ x h 40
14 ca ծ Ծ c tc 50
15 ken կ Կ k k 60
16 ho հ Հ h h 70
17 dza ձ Ձ j dz 80
18 ghat ղ Ղ ł kh 90
19 če ճ Ճ č tč 100
20 men մ Մ m m 200
21 ji յ Յ y j 300
22 nu ն Ն n n 400
23 ša շ Շ š š 500
24 vo ո Ո o vo žodžio pradžioje, o – vidury 600
25 ča չ Չ č῾ č 700
26 pe պ Պ p p 800
27 dže ջ Ջ ǰ dž 900
28 ra ռ Ռ ṙ r (kietas) 1000
29 se ս Ս s s 2000
30 vev վ Վ v v 3000
31 tjun տ Տ t t 4000
32 re ր Ր r r 5000
33 co ց Ց č c 6000
34 ijun ւ Ւ w v 7000
35 pjur փ Փ p῾ p 8000
36 ke ք Ք k῾ k 9000
37 o օ Օ ō o 10000
38 fe ֆ Ֆ f f 20000

Išnašos

  1. Armenian alphabet. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-07-15.
  2. Armėnų raštas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis
  3. Armėnų raštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-15.

Nuorodos

  • Armėniškoji transliteracija (rytų ir vakarų armėnų kalbos formos)
  • Armėnų, gruzinų, graikų ir hebrajų raštas (lyginamieji duomenys)
  • Armėnų rašto evoliucija

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 21 Gegužė, 2025 / 18:54

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, +18, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, xxx, sex

Naujausi straipsniai
  • Gegužė 21, 2025

    Romandija

  • Gegužė 18, 2025

    Roma

  • Gegužė 21, 2025

    Rolandas Paksas

  • Gegužė 21, 2025

    Rokenrolas

  • Gegužė 20, 2025

    Rokas

www.NiNa.Az - Studija

  • Vikipedija
  • Muzika
Susisiekite
Kalbos
Susisiekite su mumis
DMCA Sitemap
© 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
Viršuje