Eržvilkas

Eržvilkas
Eržvilko bažnyčia
Eržvilkas
55°15′47″š. pl. 22°42′22″r. ilg. / 55.263°š. pl. 22.706°r. ilg. / 55.263; 22.706 (Eržvilkas)
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija	Eržvilko seniūnija
Gyventojų (2021)	372
Vikiteka	Eržvilkas
Vietovardžio kirčiavimas (3^bkirčiuotė) Vardininkas: Er̃žvilkas Kilmininkas: Er̃žvilko Naudininkas: Er̃žvilkui Galininkas: Er̃žvilką Įnagininkas: Er̃žvilku Vietininkas: Eržvilkè
Istoriniai pavadinimai	lenk. Erzwiłki, rus. Эржвилки, Эрджвилокъ, vok. Erschwilken

Eržvilkas – miestelis Jurbarko rajono savivaldybėje, 21 km į šiaurę nuo Jurbarko, prie kelio  198  Jurbarkas–Skaudvilė . Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Senoji miestelio aikštė – urbanistikos paminklas. Stovi Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1855 m.), Eržvilko koplyčia kapinėse (1847 m.), veikia Eržvilko gimnazija, biblioteka, Eržvilko kultūros centras, paštas (LT-74021), pirminės sveikatos priežiūros centras. Aikštėje stovi paminklas žuvusiems šio krašto žmonėms – Lietuvos laisvės gynėjams (pastatytas 1990 m.; kalvis Vytautas Jarutis), miestelio vakaruose stūkso Eržvilko piliakalnis.

Seniūnija, kultūros centras

Etimologija

Eržvilkas yra vandenvardinis vietovardis, pavadintas pagal Šaltuonos intako (dar vadinamo Eržvilkais) upelį. Anksčiau jis vadinosi Pašaltuoniu pagal Šaltuonos upelio pavadinimą, Eržvilko pavadinimas minimas nuo 1584 m.

Liaudies etimologija pasakoja, kad kartą kryžiuočiai puolę ir ją užėmę. Tačiau žemaičiai sumanę ją gudrumu atsiimti. Apvilkę vieną savo žirgą vilko kailiais ir paleidę į besiganančią kryžiuočių arklių bandą. Arkliai, užuodę vilko kvapą, išsilakstę, o kryžiuočiams juos besivaikant žemaičiai užėmę pilį. Taip vietovės vardas esąs nuo žodžių „eržilas“ + „vilkas“.

Geografija

Miestelis įsikūręs kryžkelėje prie kelių Jurbarkas–Skaudvilė, Tauragė–Vadžgirys, Žindaičiai–Nemakščiai, Eržvilkas–Raseiniai Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5 km ilgio . Prie miestelio yra Eržvilko kaimas.

Istorija

Šaltuonos-Eržvilkų santakoje yra IX a. – XIII a. Eržvilko piliakalnis. Miestelio centre yra senovės . Piliakalnis įrengtas m. e. I tūkstantmečio viduryje, II tūkstantmečio pradžioje jame pastatyta pilis. Gyvenvietė, tada buvo vadinama Pašaltuoniu žinoma nuo XVI a. 1584 m. pastatyta pirmoji medinė Eržvilko bažnyčia, 1676 m. atstatyta, 1706 m. ir 1810 m. perstatyta. Iki 1842 m. Eržvilkas priklausė Žemaičių vyskupijai.

1740 m. pirmąkart minimas Eržvilko miestelis su dviem kiemais. XVIII a. viduryje Eržvilkas atiteko Žemaičių vyskupui, 1842 m. Rusijos imperijos valdžios suvalstybintas. Vyskupas Steponas Jonas Giedraitis XVIII a. pabaigoje įkūrė .

1847 m. miestelis degė. Per 1863 m. sukilimą čia buvo sudarytas sukilėlių būrys. 1864–1904 m. lietuviškos spaudos draudimo metais per Eržvilko apylinkes buvo gabenama, čia slepiama ir platinama draudžiamoji spauda, veikė daraktorių mokyklų. XIX a. Eržvilkas minimas kaip miestelis Raseinių apskrityje.

1893 m. įsteigta ligoninė, uždaryta XX a. trečiame dešimtmetyje. 1889–1896 m. ir nuo 1912 m. veikė vaistinė. 1997 m. įsteigta palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, nuo 1999 m. veikia pirminės sveikatos priežiūros centras.

XX a. pradžioje Eržvilkas garsėjo metalo (ir skardos) amatininkais. 1905–1907 m. vyko bruzdėjimai prieš Rusijos imperijos valdžią. Nuo 1934 m. kelerius metus prie Šaltuonos upelio veikė hidroelektrinė. 1941–1952 m. tarybų valdžia iš Eržvilko valsčiaus ištrėmė 307 gyventojus.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė Jurbarko sviesto gamyklos pieno separavimo skyrius, nuo 1994 m. bendrovės „Vilkyškių pieninė“ filialas.2016 m. patvirtintas Eržvilko herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1745 m.	Eržvilko valsčiaus centras	?
1861–1915 m.		Raseinių apskritis
1919–1947 m.		Tauragės apskritis
1947–1950 m.		Jurbarko apskritis
1950–1962 m.	Eržvilko apylinkės centras	Skaudvilės rajonas
1962–1995 m.		Jurbarko rajonas
1995–	Eržvilko seniūnijos centras	Jurbarko rajono savivaldybė

Architektūra

Eržvilko planas turi radialinio ir stačiakampio plano bruožų. Pagrindinių gatvių tinklas raiškiai radialinis, visi keliai sueina į miestelio centrą – keturkampę aikštę. Centras, pertvarkytas XVIII a. antroje pusėje pagal klasicizmo architektūros principus, turi stačiakampio plano elementų. Pagrindinių gatvių sankryžoje – taisyklinga keturkampė aikštė; joje – liaudies architektūros Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1855 m., išplėsta 1907 m.

Vyrauja XX a. pirmosios pusės mediniai ir mūriniai vienaukščiai pastatai.

Gyventojai

1777 m. Eržvilke buvo 28 dūmai.

Demografinė raida tarp 1856 m. ir 2021 m.
1856 m.	1885 m.*	1897 m.^sur.	1902 m.	1904 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1976 m.
199	290	709	964	1 148	484	378	349	413
1979 m.^sur.	1985 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-	-
505	545	609	518	429	372	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Hermann Schapira (1840–1898), matematikas, sionistas
• (1876–1919), literatas, publicistas
• Juozas Banaitis (1908–1967), muzikos pedagogas, chorvedys, kultūros veikėjas, spaudos, radijo darbuotojas

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Эржвилки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41 (81) : Эрдан — Яйценошение. С.-Петербургъ, 1904., 8 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 857 psl.
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 64–65
5. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 100
6. Erźwiłk. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 357 psl. (lenk.)
7. Algimantas Miškinis ir kiti. Eržvilkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 569 psl.
8. Algimantas Miškinis. Eržvilkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 569 psl.
9. A. Miškinis Eržvilkas / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, Vilnius, 1982 m.
10. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
11. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
12. Eržvilkas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 482 psl.
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
14. Eržvilkas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 378 psl.
15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
16. Algimantas Miškinis ir kt. Eržvilkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 519
17. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
18. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Eržvilkas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 158 psl.

Nuorodos

• Informacija apie Eržvilką, žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
• Eržvilkas. – Vilnius, 1910 m.

Aplinkinės gyvenvietės
	SKAUDVILĖ – 19 km Varlaukis – 7 km	Kartupiai – 9 km	Paupys – 12 km Rutkiškiai – 6 km
	Pašaltuonys – 8 km TAURAGĖ – 30 km		VADŽGIRYS – 15 km
		Žindaičiai – 12 km JURBARKAS – 25 km