Fonetika

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Fonetika (iš gr. φωνή 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą (kalbos garsus). Fonetika nepainiotina su fonologija, kuri kalbos garsus nagrinėja kaip dalį (aprėpia ir sintaksę, žodyną).

Fonetikos mokslas buvo žinomas jau prieš 2500 m. senovės Indijoje.

Fonetikos skirstymas

•  – nagrinėja žmogaus kalbos padargų veiklą tariant skirtingus garsus.
•  – nagrinėja kalbos akustiką: garso harmoniją, dažnį, garso bangų savybes.
•  – nagrinėja kalbos priėmimą ir garso apdirbimo sistemą.
• Kartais išskiriama , kuri tiria kalbos garsus teisiniu požiūriu.

Garsai lietuvių kalboje

• Balsiai (a, ą, o, ū…)
  • Trumpieji balsiai (a, e, i, o, u)
  • Ilgieji balsiai (a, ą, e, ę, ė, y, į, o, ū, ų)
  • Priešakinės eilės (i, į, y, e, ę, ė)
  • Užpakalinės eilės (a, ą, o, u, ų, ū)
• Priebalsiai (b, c, g, p…)
  • Skardieji priebalsiai (b, d, dz, , g, h, z, ž)
  • Duslieji priebalsiai (c, č, ch, f, k, p, s, š, t)
  • Minkšti (jei stovi prieš i, į, y, e, ę, ė)
  • Kieti (jei stovi prieš a, ą, o, u, ų, ū ar stovi gale, pvz.: strypas)

Balsis gali paveikti vieną ar kelis prieš jį einančius priebalsius. Pvz.: pervežti (r ir v minkšti)

• Pusbalsiai (j, l, m, n, r, v)
• Dvigarsiai – du to paties skiemens garsai, kurie tariami sudaro glaudų junginį. Fonetiškai nagrinėjant reikia pažymėti, ar tai yra du garsai, ar vienas garsas.
  • Dvibalsiai (ai, au, , , ie, ), (uo ir ie yra žymimi kaip vienas garsas, o likusieji, kaip du garsai)
  • Mišrieji dvigarsiai (al, am, an, ar, el, , en, er, il, im, in, ir, , um, , ur), (du garsai)
• Skiemuo – trumpiausias garsinės , susidedantis iš vieno arba kelių garsų. Jo pagrindą sudaro balsis arba dvigarsis.

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas fonetika