Azərbaycanca  AzərbaycancaБеларуская  БеларускаяDeutsch  DeutschEnglish  EnglishFrançais  FrançaisҚазақ  ҚазақLietuvių  LietuviųРусский  Русскийภาษาไทย  ภาษาไทยTürkçe  TürkçeУкраїнська  Українська
Pagalba
www.global-lt3.nina.az
  • Pradžia
  • Vikipedija
  • Muzika

Lap Gruodis SausioPr A T K Pn Š S1 2 3 4 5 6 78 9 10 11 12 13 1415 16 17 18 19 20 2122 23 24 25 26 27 2829 30 312025 Gru

Gruodžio 18

  • Pagrindinis puslapis
  • Vikipedija
  • Gruodžio 18
Lap – Gruodis – Sausio
Pr A T K Pn Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31
2025

Gruodžio 18 d. yra 352-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 353-oji). Nuo šios dienos iki metų pabaigos lieka 13 dienų.

Informacija

Šventės

  • Tarptautinė migrantų diena.

Vardadieniai

Eivilas, Eivilė, Eivina, Eivinas, Girdvainas, Girdvainė, Girvyda, Girvydas, Gracija, Gracijonas, Gracius, Vykanta, Vykantas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

  • 1842 – Įkurta Kauno gubernija;
  • 1918 – Skuodą paliko paskutinės Vokietijos pajėgos;

Gimimo dienos

  • 1907 m. – Petras Vacbergas, smuikininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1987 m.).
  • 1910 m. – Juozas Giedraitis, Lietuvos karinis ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
  • 1922 m. – Vytautas Kurklinskas, choro dirigentas, pedagogas, vargonininkas (m. 1992 m.).
  • 1923 m. – Bronius Kiveris, pianistas, vargonininkas, chorvedys (m. 1996 m.).
  • 1925 m. – Tomas Kairiūkštis, Lietuvos gydytojas patologas fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. (m. 2003 m.).
  • 1928 m. – Adolfas Driukas, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas.
  • 1930 m.:
    • Augustinas Kepenis, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1993 m.).
    • Bronius Dobrovolskis, Lietuvos pedagogas, kalbininkas, socialinių mokslų daktaras, lietuvių kalbos vadovėlių autorius.
    • Valerijonas Vytautas Jucys, Lietuvos grafikas (m. 2016 m.).
  • 1934 m. – Rimgaudas Virgilijus Kazakevičius, Lietuvos gydytojas patofiziologas, biomedicinos mokslų daktaras.
  • 1947 m.:
    • Kęstutis Bubnaitis, Lietuvos architektas, restauratorius.
    • Šabtajus Henrikovičius Kalmanovičius, verslininkas, vadybininkas, Lietuvos bei Rusijos sporto veikėjas, sporto mecenatas (m. 2009 m.).
  • 1948 m. – Rita Vilienė-Abromaitytė, pedagogė ir chorvedė.
  • 1950 m. – Palmira Jucevičienė-Mičiulytė, Lietuvos edukologė, habilituota socialinių mokslų daktarė.
  • 1952 m. – Sigitas Benediktas Jurčys, OFM, Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas.
  • 1953 m.:
    • , Lietuvos politinis veikėjas.
    • , Lietuvos, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
    • Vidas Kundrotas, ekonomistas, auditorius, Lietuvos politinis veikėjas.
  • 1954 m. – Valentina Dagienė, Lietuvos informatikė, fizinių mokslų daktarė.
  • 1955 m. – Algis Žvaliauskas, Lietuvos ir Marijampolės politinis ir visuomenės veikėjas.
  • 1956 m. – Petras Rakštikas, Lietuvos dailininkas tapytojas, skulptorius, poetas, prozininkas.
  • 1958 m.:
    • , Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
    • Donatas Juodelė, Lietuvos pedagogas, Jonavos politinis veikėjas.
  • 1959 m. – Albertas Bukauskas, lietuvių juvelyras, tautodailininkas.
  • 1970 m. – Arnas Ališauskas, poetas, kritikas.
  • 1971 m. – Vaidas Bacys, pedagogas, Lietuvos ir Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
  • 1979 m. – , Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
  • 1990 m. – Arvydas Novikovas, Lietuvos futbolininkas, šiuo metu žaidžiantis Škotijos Premier lygoje Hearts FC klube.

Mirtys

  • 1542 m. – Stanislovas Goštautas, Lietuvos didikas iš Goštautų giminės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Naugarduko vaivada, Trakų vaivada. (g. 1507 m.).
  • 1625 m. – Jonas Jurgis Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1588 m.).
  • 1903 m. – Jonas Juozapas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius tėvui iš naujo patvirtino grafo titulą (g. 1867 m.).
  • 1942 m. – Juozas Norkus, ūkininkas, knygnešys (g. 1864 m.).
  • 1950 m. – Jonas Juodišius, Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas (g. 1892 m.).
  • 1964 m. – Pranas Kuraitis, pirmasis lietuvis filosofas profesionalas, neotomistas, filosofijos istorikas, rašęs ontologijos ir gnoseologijos klausimais, Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto profesorius, katalikų kunigas prelatas, ateitininkas (g. 1883 m.).
  • 1975 m. – Vladas Daukša, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (tenoras), kompozitorius (g. 1882 m.).
  • 1978 m.:
    • Jonas Augustaitis, lietuvių inžinierius statybininkas, visuomenės veikėjas (g. 1897 m.).
    • Teofilis Petraitis, dailininkas tapytojas, pedagogas (g. 1896 m.).
  • 1983 m. – Jakubas Movšovičius, Lietuvos ir Lenkijos botanikas, gamtos mokslų daktaras (g. 1901 m.).
  • 1984 m. – Valerijonas Balčiūnas, Lietuvos ekonomistas, sportininkas, JAV lietuvių bendruomenės visuomenės veikėjas (g. 1904 m.).
  • 1985 m. – Kazys Daukšas, mokslininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Vilniaus universiteto analitikų mokyklos pradininkas (g. 1905 m.).
  • 1989 m. – Medardas Bavarskas, lietuvių rašytojas, poetas (g. 1924 m.).
  • 1996 m. – Paulius Beresnevičius, Lietuvos istorikas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1928 m.).
  • 2000 m. – Leonardas Matuzevičius, Lietuvos poetas (g. 1923 m.).
  • 2001 m.:
    • Juozapas Paliakas, agronomas, verslininkas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1958 m.).
    • Eleonora Marčiulionienė, Lietuvos keramikė (g. 1912 m.).
  • 2023 m. – Bronislovas Genzelis, Lietuvos filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras (g. 1934 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

  • 1892 – Įvyko Piotro Čaikovskio baleto „“ premjera.
  • 1987 – Larry Wall išplatino pirmąją programavimo kalbos Perl versiją.

Gimimo dienos

  • 1392 m. – Jonas VIII Paleologas, Bizantijos imperatorius nuo 1425 iki 1448 m (m. 1448 m.).
  • 1863 m. – Pranciškus Ferdinandas Habsburgas, Austrijos-Vengrijos Erchercogas. 1914 m. Pranciškui Ferdinandui su žmona Sofi keliaujant po Austrijos-Vengrijos provinciją Bosniją, porą nužudė Serbų nacionalistas Gavrilas Principas. Dėl šios žmogžudystės Austrija pradėjo karą su Serbija ir šis karas išsirutuliojo į Pirmąjį pasaulinį karą (m. 1914 m.).
  • 1913 m. – Vilis Brantas, žurnalistas, Vokietijos ir tarptautinis politinis veikėjas (m. 1992 m.).
  • 1921 m. – Jurijus Vladimirovičius Nikulinas, garsus tarybinis kino aktorius bei ilgametis Maskvos cirko klounas (m. 1997 m.).
  • 1939 m. – , 1989 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
  • 1943 m. – Keith Richards, britų gitaristas (The Rolling Stones).
  • 1946 m. – Steven Spielberg, amerikiečių kino režisierius ir prodiuseris.
  • 1955 m. – Vijay Mallya, Indijos verslininkas ir Parlamento narys, išrinktas 2000 m.
  • 1963 m.:
    • William Bradley Pitt, amerikiečių aktorius, prodiuseris. Buvo apdovanotas „Auksiniu gaubliu“ ir nominuotas „Oskarui“ už 1995 m. filmą „Dvylika beždžionių“, kuriame suvaidino antraeilį vaidmenį.
    • Pierre Nkurunziza, Burundžio prezidentas ir Demokratijos gynybos nacionalinio komiteto (politinės partijos) vadovas (m. 2020 m.).
  • 1968 m. – Alejandro Sánchez Pizarro, ispanų dainininkas, kompozitorius, muzikantas. Yra pardavęs 21.000.000 kopijų savo įrašų[reikalingas šaltinis].
  • 1972 m. – Leor Dimant, muzikantas ir prodiuseris.
  • 1979 m. – Karlušas Albertas Fernandešas, portugalų kilmės Angolos futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Yra Portugalijos lygos Rio Ave FC klubo žaidėjas.
  • 1980 m. – Christina Maria Aguilera, amerikiečių dainininkė.
  • 1984 m. – Modou Sougou, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir Portugalijos Académica Coimbra klubo saugas.
  • 1987 m. – , japonų dailiojo čiuožimo čiuožėja.

Mirtys

  • 1737 m. – Antonijus Stradivarijus, italų pasaulinio garso smuikų meistras (g. 1644 m.).
  • 1751 m. – Kilianas Ignacas Dyncenhoferis, vokiečių kilmės Čekijos baroko architektas (g. 1689 m.).
  • 1803 m. – Johann Gottfried Herder, vokiečių filosofas, poetas, literatūros kritikas (g. 1744 m.).
  • 1932 m. – Eduardas Bernšteinas, socialdemokratų teoretikas ir politikas (g. 1850 m.).
  • 1980 m. – Aleksejus Kosyginas, TSRS valstybės ir partinis veikėjas. TSRS Ministrų tarybos pirmininku buvo 16 metų – ilgiausiai per visą Rusijos carinę, tarybinę ir posttarybinę istoriją. Vyriausybės nariu (TSRS Liaudies komisarų taryba, TSRS Ministrų Taryba) buvo beveik 42 metus (nuo 1939 m. sausio 2 d. iki 1980 m. spalio 23 d.), būdamas: TSRS Ministrų Tarybos pirmininku, Pirmuoju pirmininko pavaduotoju, Pirmininko pavaduotoju (4 kartus), 5-kių TSRS ministerijų ministru, Valstybinio plano komiteto (GOSPLAN) pirmininku ir 2 kartus Valstybinio plano komiteto pirmininko pavaduotoju (TSRS ministro range) (g. 1904 m.).
  • 1995 m. – Konradas Cūzė, vokiečių inžinierius, neoficialus pirmojo šiuolaikinius principus turinčio kompiuterio sukūrėjas, pirmosios algoritminės kalbos autorius, skaitmeninės visatos idėjos pradininkas (g. 1910 m.).
  • 1997 m. – Chris Farley, JAV aktorius, apdovanotas Auksine žvaigžde Holivudo žvaigždžių alėjoje, bei MTV Filmų apdovanojimu (g. 1964 m.).
  • 2021 m. – Ričardas Rodžersas, pasaulinio garso britų architektas (g. 1933 m.).
  • 2022 m.:
    • Lando Buzanka, italų teatro, televizijos ir kino aktorius, kurio aktyvi karjera truko daugiau kaip 60 metų (g. 1935 m.).
    • Daniela Giordano, italų aktorė (g. 1946 m.).

Nuorodos

  1. Irena Kostkevičiūtė. In memoriam. Žodis apie Tomą. Literatūra ir menas, 2003 m. vasario 7 d. Archyvuota kopija 2011-10-05 iš Wayback Machine projekto.
  2. Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija, 2005 m. p.234
  3. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, filosofas Bronislavas Genzelis. lrs.lt. 2023-12-18. Nuoroda tikrinta 2023-12-18.
  4. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
  5. Keith Richards.
  6. Miki Ando. Informacija.
  7. Johann Gottfried Herder.
  8. „Richard Rogers, Architect Behind Landmark Pompidou Center, Dies at 88“. The New York Times. 2021-12-18. Nuoroda tikrinta 2021-12-19.
  9. „Lando Buzzanca died, the actor was 87 years old“. Italy 24 News. 2022-12-18. Nuoroda tikrinta 2022-12-18.
  10. „Daniela Giordano, the only Palermitan to have won Miss Italy, has died“. Italy 24 News. 2022-12-18. Nuoroda tikrinta 2022-12-18.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 20 Gegužė, 2025 / 04:26

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, +18, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, xxx, sex

Naujausi straipsniai
  • Gegužė 18, 2025

    Islandija

  • Gegužė 19, 2025

    Islamas

  • Gegužė 19, 2025

    Istorija

  • Gegužė 19, 2025

    Iranas

  • Gegužė 18, 2025

    Irakas

www.NiNa.Az - Studija

  • Vikipedija
  • Muzika
Susisiekite
Kalbos
Susisiekite su mumis
DMCA Sitemap
© 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
Viršuje