Imanuelis Kantas vok Immanuel KantJohano Gotlybo Bekerio portretas 1768 m Gimė 1724 m balandžio 22 d KaraliaučiusMirė 18

Imanuelis Kantas vok. Immanuel Kant

Johano Gotlybo Bekerio portretas, 1768 m.
Gimė	1724 m. balandžio 22 d. Karaliaučius
Mirė	1804 m. vasario 12 d. (79 metai) Karaliaučius
Palaidotas (-a)	1804 m. vasario 28 d. Karaliaučiaus katedra

Veikla	Filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas.
Sritis	estetika, epistemologija, etika, metafizika,
Organizacijos	Karaliaučiaus universitetas

Alma mater	, Karaliaučiaus universitetas
Doktorant. vadovas	, (magistrantūros vadovas),
Žymūs studentai	, Johanas Gotfrydas Herderis, (epistolinis korespondentas)
Žinomas (-a) už	kūrinį „“, filosofinę srovę

Vikiteka	Immanuel Kant
Parašas

Imanuelis Kantas (vok. Immanuel Kant; 1724 m. balandžio 22 d. – 1804 m. vasario 12 d.) buvo Prūsijos apšvietos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas, tyrinėjęs, dėstęs ir rašęs apie filosofiją, antropologiją ir epistelomogiją. Jo veikalai „Grynojo proto kritika“ ir „Praktinio proto kritika“ buvo filosofijos istorijos lūžio taškas, pereinant į moderniąją filosofiją. Kanto veikalai daro įtaką ir XXI amžiaus filosofinei diskusijai. Autoriaus ir jo sekėjų plėtota filosofijos kryptis – kantizmas.

Gyvenimas

Kantas gimė Karaliaučiuje, Prūsijos vokiečių liuteronų pietistų šeimoje. Motina Ana Regina Roiter (1697–1737) buvo gimusi Karaliaučiuje, o jos tėvas buvo kilęs iš Niurnbergo. Kanto tėvas Johanas Georgas Kantas (1682–1746) buvo iš Mėmelio kilęs diržius. Tikėtina, kad Kantų pavardė - kuršiška-kuršininkiška, kilusi iš Kantvainių kaimo pavadinimo (vok. Kantwaggen, dabartinės Priekulės dalis).

Klebono dėka, Kantas – ketvirtas iš devynių vaikų šeimoje – galėjo įgauti išsilavinimą. Būdamas aštuonerių, įstojo į jo vadovautą pietistų Frydricho kolegiją, kurioje besimokydamas pažino vėlesnę autoriaus veiklą įkvėpusią lotynišką literatūrą. 1740 m. įstojo į Karaliaučiaus universitetą.1746–1750 m. Kantas mokytojavo Jučiuose. Mokė lietuviškų bažnyčių ir mokyklų inspektorius, klebono D. E. Anderso ir vietos klebono vaikus. 1750 m. persikėlė į Ansdorfą prie Osterodės (dabar Ostruda, Lenkija). 1753 m. dirbo Rautenberkyje dvarininko Kaizerlingo šeimos mokytoju. 1754 m. grįžo į Karaliaučių. Po metų apgynė magistro disertaciją ir tapo privatdocentu. Dėstė logiką, metafiziką ir mechaniką. Nuo 1754 m. gyveno Magistrato gatvelėje Knypavoje, pas profesorių Kipkę. Ten įvyko ir pirmoji paskaita. Nuo 1766 m. gyveno Lėbenichte, buvusioje rotušėje, pas knygininką J. J. Kanterį. Vėliau – Oksenmarkte (dabar Oktiabrskaja sala). 1784 m. pats įsigijo dviejų aukštų namą Princesės g. 2 (vėliau I. Kanto g., dabar V. Lenino pr. prieš viešbutį „Kaliningrad“). Vasarą Imanuelis Kantas ten skaitė logiką ir fizinę geografiją, žiemą – metafiziką ir antropologiją. 1770 tapo profesoriumi ir 1788 pradėjo eiti rektoriaus pareigas. Paskutinė Kanto paskaita vyko 1795 m. birželio 23 dieną. Imanuelis Kantas mirė 1804 metų vasario 12 d., Karaliaučiuje. Imanuelis Kantas palaidotas Karaliaučiaus katedroje, 1924 m. pastatytas I. Kanto memorialas kolonada. 2005 m. Imanuelio Kanto vardas suteiktas Kaliningrado universitetui.

Kūryba

„Grynojo proto kritika“ (Kritik der reinen Vernunft) – skirta pažinimo teorijai; teigiama, kad pažinimui būtinos ir juslės, ir protas, 1781
„Prolegomenai kiekvienai būsimai metafizikai, galėsiančiai būti mokslu“ (Prolegomena zu einer jeden künftigen Metaphysik, die als Wissenschaft wird auftreten können) – „Grynojo proto kritikos“ pagrindinių minčių trumpesnis, paprastesnis išdėstymas, 1783
„Dorovės metafizikos pagrindai“ (Grundlegung zur Metaphysik der Sitten) – „Praktinio proto kritikos“ pagrindinių minčių trumpesnis, paprastesnis išdėstymas, 1785
„Praktinio proto kritika“ (Kritik der praktischen Vernunft) – skirta etikai; teigiama, kad kiekvienas turi elgtis taip, kad jo elgesio taisyklė galėtų tapti visuotinio elgesio maksima, 1788
„Sprendimo galios kritika“ (Kritik der Urteilskraft) – skirta estetikai, 1790
„Religija vien tik proto ribose“ (Die Religion innerhalb der Grenzen der blossen Vernunft, 1793)

Bibliografija

Apie Kantą

Arsenijus Gulyga „Kantas“ – Vilnius, Vyturys, 1989, ISBN 5-7900-0157-2
Nerija Putinaitė „Paskutinioji proto revoliucija: Kanto praktinės filosofijos studija“ – Vilnius, Aidai, 2004, ISBN 9955-445-80-7
Johanas Štrauchas „Naujųjų amžių filosofijos istorija“ – Vilnius, Amžius, 1996, ISBN 9986-430-49-6
Loreta Anilionytė „Naujųjų amžių etikos profiliai“ – Vilnius: VPU leidykla, 2011, 228 p. ISBN 978-9955-20-639-2

Vertimai į lietuvių kalbą

„Prolegomenai kiekvienai būsimai metafizikai, galėsiančiai būti mokslu“ (vertė Romanas Plečkaitis) – Vilnius, Mintis, 1972 (2-as leidimas: Vilnius, Mintis, 1993, ISBN 5-417-00669-6)
„Dorovės metafizikos pagrindai“ (vertė Kristina Rickevičiūtė) – Vilnius, Mintis, 1980
„Grynojo proto kritika“ (vertė Romanas Plečkaitis) – Vilnius, Mintis, 1982 (2-as leidimas: Vilnius, Mintis, 1996, ISBN 5-417-00736-6; 3-as leidimas: Vilnius, Margi raštai, 2013, ISBN 978-9986-09-439-5)
„Praktinio proto kritika“ (vertė, įvadinį straipsnį ir paaiškinimus parašė Romanas Plečkaitis) – Vilnius, Mintis, 1987
„Apie pedagogiką“ (vertė L. Jovaiša) – Kaunas, Šviesa, 1990, ISBN 5-430-01240-8
„Sprendimo galios kritika“ (vertė, įvadinį straipsnį ir paaiškinimus parašė R. Plečkaitis) – Vilnius, Mintis, 1991, ISBN 5-417-00330-1
„Politiniai traktatai“ (vertė Antanas Gailius ir Gediminas Žukas, sudarė, įvadą ir paaiškinimus parašė Alvydas Jokubaitis) – Vilnius, Aidai, 1996, ISBN 9986-590-22-1
„Tavo gyvenimo prasmė“ (vertė Algis Matulionis) – Kaunas, Vada, 2000, ISBN 9986-481-29-5
„Religija vien tik proto ribose“ (vertė ir įvadą parašė Romanas Plečkaitis) – Vilnius, Pradai, 2000, ISBN 9986-943-38-8.
„Antropologija pragmatiniu požiūriu“ (vertė Romanas Plečkaitis ir Ramutė Rybelienė, baigiamąjį straipsnį parašė Antanas Rybelis) – Vilnius, Margi raštai, 2010, ISBN 978-9986-09-404-3.

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Immanuel Kant

Išnašos

Crane Brinton. „Enlightenment“. Encyclopedia of Philosophy. Vol. 2, p. 519. Macmillan, 1967.
Jūratė Baranova. XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu, Vilnius: LEU leidykla, 2015, p.29-30.
„Kantizmas“. vle.lt.
„Cosmopolis“. Koenigsberg-is-dead.de. 2001-04-23. Suarchyvuota iš originalo 2009-03-22. Nuoroda tikrinta 2009-07-24.
R.K. Murray, "The Origin of Immanuel Kant's Family Name", Kantian Review 13(1), March 2008, pp. 190–193.
Rosa Kohlheim, Volker Kohlheim, Duden – Familiennamen: Herkunft und Bedeutung von 20.000 Nachnamen, Bibliographisches Institut & F.A. Brockhaus AG, Mannheim 2005, p. 365.
„Immanuel Kant“. britannica.com.
Tvangystė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 119–122
„Immanuel Kant“. vle.lt.

[1] Crane Brinton. „Enlightenment“. Encyclopedia of Philosophy. Vol. 2, p. 519. Macmillan, 1967.

[:0-2] Jūratė Baranova. XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu, Vilnius: LEU leidykla, 2015, p.29-30.

[3] „Kantizmas“. vle.lt.

[4] „Cosmopolis“. Koenigsberg-is-dead.de. 2001-04-23. Suarchyvuota iš originalo 2009-03-22. Nuoroda tikrinta 2009-07-24.

[5] R.K. Murray, "The Origin of Immanuel Kant's Family Name", Kantian Review 13(1), March 2008, pp. 190–193.

[6] Rosa Kohlheim, Volker Kohlheim, Duden – Familiennamen: Herkunft und Bedeutung von 20.000 Nachnamen, Bibliographisches Institut & F.A. Brockhaus AG, Mannheim 2005, p. 365.

[7] „Immanuel Kant“. britannica.com.

[8] Tvangystė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 119–122

[9] „Immanuel Kant“. vle.lt.