Irkutsko sritis rus Иркутская область Rusijos sritis esanti pietryčių Sibire Angaros Lenos ir Žemutinės Tunguskos basein

Irkutsko sritis (rus. Иркутская область) – Rusijos sritis, esanti pietryčių Sibire, Angaros, Lenos ir Žemutinės Tunguskos baseinuose. Srities teritorija – 767 900 km². Administracinis srities centras – Irkutskas.

Irkutsko sritis
Иркутская область

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Sibiro federalinė apygarda

Ekonominis regionas

Rytų Sibiras

Administracinis centras

Irkutskas

Oficialios kalbos

rusų

Vadovas

Gyventojų

2 545 300 (21)

Plotas

767 900 km² (5)

- vandens %

2,9 %

Tankumas

3,31 žm./km²

Vikiteka

Irkutsko sritisVikiteka

Į sudėtį anksčiau įėjo Ust Ordos Buriatų autonominė apygarda. 2008 m. ji panaikinta.

Geografija

Sritis išsidėsčiusi Rytų Sibire. Šiaurės vakarinę dalį užima Vidurinio Sibiro plokščiakalnis su Angaros kalvagūbriu. Pietuose iškilę Sajanų kalnai, Baikalo ežero pakrantėje – ir Baikalo kalnagūbriai. Rytuose siekia Stano kalnagūbrį ir Patomo kalnyną. Aukštis – iki 3000 m.

Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -15 °C pietuose iki -33 °C šiaurėje, liepos temperatūra +17-19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – apie 400 mm. Paplitęs amžinas įšalas.

Irkutsko srities upės priklauso Jenisiejaus baseinui (Angara, Žemutinė Tunguska, Čuna, Oka) ir Lenos baseinui (Lena, Vitimas, Kirenga). Srityje telkšo giliausias pasaulyje ir antrasis pagal dydį Rusijoje ežeras – Baikalas.

Tris ketvirtadalius srities ploto dengia miškai, sudaryti iš pušų, maumedžių, kedrų, eglių, kėnių. Pietuose vietomis yra išlikę stepių. Kalnuose auga kedrų giraitės ir kalnų tundra.

Gyventojai

Irkutsko srityje gyvena 2 770 000 gyventojų. 79,6 % jų gyvena miestuose, 20,4 % – kaimuose. Vidutinis tankumas – 3,5 žm./km², o visoje Rusijoje šis rodiklis siekia 8,7 žm./km².

Tautinė sudėtis

Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą (be Ust Ordos Buriatų a. a.):

rusai – 89,8 %
buriatai – 3,1 %
ukrainiečiai – 2 %
totoriai – 1,2 %
baltarusiai – 0,5 %
čiuvašai – 0,3 %
armėnai – 0,25 %
ir kt.

2002 m. srityje gyveno 1669 lietuviai.

Miestai

Didžiausi miestai 2005 m. (> 30 tūkst. gyventojų):

Irkutskas – 582,5
Bratskas – 256,6
Angarskas – 247,9
Ust Ilimskas – 99,8
Sibiro Usolė – 88,1
Čeremchovas – 57,0
Tulunas – 50,1
Šelechovas – 48,1
– 47,6
– 43,7
– 38,8
Taišetas – 37,7
Zima – 34,4

Šaltiniai

Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 172–173

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 172–173