Kaimė

Kaimė vok. Kaymen rus. Заречье
Kaimė 54°47′13″š. pl. 20°53′02″r. ilg. / 54.787°š. pl. 20.884°r. ilg. / 54.787; 20.884 (Kaimė)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Gurjevsko rajonas
Gyventojų (2010)	341
Pašto kodas	238323
Tel. kodas	+7 40151
Kirčiavimas	Káimė

Kaimė (arba Kaimiai, Kaimas, vok. Kaymen, nuo 1938 m. Kaimen, nuo 1946 m. Zarečė, rus. Заречье) – gyvenvietė Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Gurjevsko rajone, 20 km į pietvakarius nuo Labguvos, netoli kairiojo Dunojaus kranto. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Dobrino kaimo gyvenvietės kaimas.

Istorija

Sembos žemės kaimo pavadinimas Kaimē prūsiškos kilmės. Prie Kaimės yra kapinynas, kurį XX a. pr. tyrinėjo G. Brinkmanas. Rasti du mirusiųjų, palaidotų kartu su žirgais, kapai su įkapėmis. Išliko 4 akinės segės ir žirgo kamanų fragmentai. XIII a. minima prūsų sembų gyvenvietė ir Kaimės pilis (1261 m. minima vietovė Kayme, 1326 m. – Caym), kurią 1255 m., užkariaudamas Sembą, užėmė Vokiečių ordinas.1320 m. minima Kaimės bažnyčia ir kunigas. Kaimės ir apylinkių gyventojai prūsai dalyvavo 1525 m. , puldinėjo pilį, vietos sukilėliams vadovavo malūnininkas Kasparas. Nuo XVI a. Kaimėje ir parapijoje daugėjo lietuvininkų, jiems kartais gimtąja kalba buvo skaitomi pamokslai. Iki XX a. pab. iš evangelikų liuteronų bažnyčios teliko griuvėsiai, jų plytas ir akmenis naudoja gyventojai.

1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Labguvos apskrities kaimas.1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 7 d. Labguvos rajono (rus. Лабиауский район), vėliau Polesko rajono kaimas, nuo 1947 m. birželio 17 d. Polesko rajono, nuo 1947 m. liepos 25 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Gurjevsko rajono Dobrino apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1945 m.	Labguvos apskritis	Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1946–1946 m.	Labguvos rajonas	TSRS
1946–1947 m.	Dobrino apylinkė Polesko rajonas	Kaliningrado sritis
1947–2008 m.	Dobrino apylinkė Gurjevsko rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2008 m.	Dobrino kaimo gyvenvietė Gurjevsko municipalinis rajonas	Kaliningrado sritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 2010 m.
1910 m.	1933 m.	1939 m.	2010 m.
207	303	363	341
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Kaimė. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 689
2. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
4. Kaimas. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 369
5. , Valdemaras Šimėnas. Kaimė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 134 psl.
6. Kaymen (Gov.genealogy.net)
7. Labguvos apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
8. Labguvos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

Nuorodos

• Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
• G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
• Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
• Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
• Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.