Komių kalba

Komių kalba коми кыв
Kalbama	Rusija (Komių Resp., Permės kr., Kirovo sr.)
Kalbančiųjų skaičius	311 600
Kilmė	Uralo  finougrų   permių    komių
Rašto sistemos	Permių (XIV-XVI a.) (XVI a.-1920) Lotynų (1930-36) kirilica (1920-30, 1936-)
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Komijos Respublika
Kalbos kodai
ISO 639-1	kv
ISO 639-2	kom
ISO 639-3	kom — koi — komių permių kalba kpv —
Geografinis paplitimas
Vikipedija Komių kalba

Komių kalba (коми кыв) – Uralo kalbų šeimos, finougrų grupės kalba, vartojama Rusijos europinės dalies šiaurės rytuose gyvenančių komių.

Kalba turi keletą dialektų, kurie kartais laikomi atskiromis kalbomis:

• komių zyrių kalba, vartojama Komių Respublikoje gyvenančių komių,
• komių permių kalba vartojama Permės krašte gyvenančių komių-permių, bei
• komių jazvinų kalba vartojama nedidelės bendruomenės, gyvenančios Permės krašto ir Komių Respublikos pasienyje.

Komių-zyrių kalba pati dar turi keletą dialektų.

Senovėje kalba naudojo senąjį permių raštą, įvestą Stepono Permiečio. XVI a. jis pakeistas kirilica. XX a. pr. buvo sukurta kirilicos pagrindu, tačiau su keletu papildomų raidžių. Po 1930 m. buvo pereita prie lotyniško raidyno, o vėliau vėl įvesta kirilica.

Molodcovo abėcėlė

Molodcovo abėcėlė naudota 1920–1930 m. Sukurta kirilicos pagrindu. 1930 m. pradėta naudoti lotyniška abėcėlė.

Kirilica buvo papildyta keletu raidžių:

А а	Б б	В в	Г г	Ԁ ԁ	Ԃ ԃ	Д д	Е е
Ж ж	Ԅ ԅ	Ԇ ԇ	И и	Ј ј	К к	Л л	Ԉ ԉ
М м	Н н	Ԋ ԋ	О о	П п	Р р	С с	Ԍ ԍ
Т т	Ԏ ԏ	У у	Ф ф	Х х	Ч ч	Ш ш	Щ щ
Ы ы

Abėcėlė

А а	Б б	В в	Г г	Д д	Е е	Ё ё	Ж ж
З з	И и	І і	Й й	К к	Л л	М м	Н н
О о	Ӧ ӧ	П п	Р р	С с	Т т	У у	Ф ф
Х х	Ц ц	Ч ч	Ш ш	Щ щ	Ъ ъ	Ы ы	Ь ь
Э э	Ю ю	Я я

Nuorodos

•  Duomenys apie kodu „kom“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com