Komorai

Komorų Sąjunga Udzima wa Komori pranc. Union des Comores arab. جمهورية القمر المتحدة
Vėliava Herbas
Komorai žemėlapyje
Valstybinė kalba	arabų, prancūzų
Sostinė ir didžiausias miestas	Moronis
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • -  • -	- -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	2 170 km^2 (167) nėra duomenų
Gyventojų  • 2017  • Tankis	825 920 (163) 318,41 žm./km^2 (20)
BVP  • Iš viso  • Vienam gyventojui	2002 (progn.) 0,44 mlrd. $ (179) 600 $ (189)
Valiuta	Komorų frankas (KMF)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +3 nėra
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	nuo Prancūzijos 1975 m. liepos 7 d. 1975 m.
Interneto kodas	.km
Telefono kodas	269

Komorų Sąjunga (Komorai; iki 2002 m. – Komorų Federacinė Islamo Respublika) – salų valstybė Indijos vandenyno Mozambiko sąsiauryje, tarp Madagaskaro ir Mozambiko.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Komorų istorija. Apie ikikolonijinę istoriją – Svahilių civilizacija.

Ankstyvoji Komorų istorija prasideda pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje, kuomet salas pasiekė pirmieji gyventojai. Manoma, kad tai galėjo būti austroneziečiai, tuo metu migravę į Rytines Afrikos pakrantes. Vėliau į salas kėlėsi juodaodžiai iš Afrikos pakrančių, arabai. Apie XV a. salas pasiekė tuo metu Rytinės Afrikos pakrantėse suklestėjusi Svahilių civilizacija. Svahiliai atsinešė islamą ir su tuo susijusius kultūros bruožus. Tikriausiai tuo metu krašte ėmė plisti svahilių kalba, iš kurios ilgainiui išsivystė dabartinė gyventojų .

XVI a. pradžioje portugalams užkariavus svahilių prekybinius miestus, civilizacija patyrė nuosmukį. 1505 m. karinių ekspedicijų metu Portugalai pasiekė salas. Po to sunyko senosios gyvenvietės, ištuštėjo miestai. Portugalai čia niekuomet neįtvirtino valdžios, o salose įsiviešpatavo Madagaskaro piratai. Vietos gyventojai sukūrė dešimtis tarpusavyje konkuruojančių smulkių sultonatų. Netgi XVII a. II pusėje Rytinėje Afrikos pakrantėje įsiviešpatavus Omano imperijai, o XIX a. – Zanzibaro sultonatui, tvarka čia nebuvo atkurta.

Nuo 1841 m. prancūzai, besidomintys regionu, ėmė vieną po kito aneksuoti vietos sultonatus. 1887 m. jie juos sujungė ir pavadino Komorų protektoratu. Nuo 1908 m. jis buvo administruojamas kaip prancūzų Madagaskaro kolonijos dalis. 1946 m. salos vėl padarytos atskiru administraciniu vienetu. 1961 m. Prancūzijos vyriausybė suteikė Komorams užjūrio teritorijos statusą, o 1968 – vidaus savivaldą. Per 1974 m. referendumą 95 % gyventojų balsavo už nepriklausomybę (Majoto saloje 63 % prieš), ir 1975 m. Komorų deputatų rūmai paskelbė šalies nepriklausomybę. Prancūzija ją pripažino, bet pasiliko sau Majoto salą ir tebevaldo ją iki šiol kaip užjūrio departamentą.

Dėl ekonominių sunkumų bei Prancūzijos įtakos, Komorų vidaus politinė padėtis yra nestabili. 1975 m. įvyko valstybinis perversmas. Naujam prezidentui pavaldi vyriausybė padarė pažangių reformų, tačiau 1978 metais prezidentas buvo nuverstas. Achmedui Abdalui vadovaujant, šalis paskelbta Komorų Salų Federacine Islamo Respublika iki 2002 metų. 2006 m. prezidentu išrinktas , kuris yra pirmasis išrinktas, o ne per karinį perversmą atėjęs prezidentas.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – .

Administracinis suskirstymas

Keturios Komorų salos

Pagrindinis straipsnis – .

Komorai yra federacija, kurią oficialiai sudaro keturi nariai – autonominės salos. Jose yra išskiriami smulkesni administraciniai vienetai – savivaldybės:

• Didieji Komorai (Ngazidja) – salos sostinė Moronis, išskiriamos 17 kitų savivaldybių.
• Anžuanas (Nzwani) – salos sostinė Mutsamudu, išskiriamos 15 kitų savivaldybių.
• Mohelis (Mwali) – salos sostinė Fombonis, išskiriamos 13 kitų savivaldybių.
• Majotas (Maore) – oficialiai laikoma Komorų dalimi, tačiau de facto administruojama Prancūzijos.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Komorų geografija.

Mohelio salos pakrantė

Trys didžiosios ir kelios mažos salos, sudarančios Komorus – vulkaninės kilmės. Majotas, netolima sala rytuose, tebėra Prancūzijos valda, nes per 1974 m. referendumą, kai dauguma Komorų salų gyventojų balsavo už nepriklausomybę, Majotas balsavo prieš. Didžiausia ir jauniausia sala – Grand Komoras (Nzazidža). Jos aukščiausia viršūnė Kartala – veikiantis ugnikalnis. Salose esama keliolikos paukščių ir kelių žvėrių rūšių, kurių niekur pasaulyje nėra, kaip antai Livingstono skraidančioji lapė, didelis vaisėdis šikšnosparnis, kurio išskėstų sparnų tarpugalis – 1 m. Dauguma Komorų salų gyventojų žvejoja arba dirba mažus žemės sklypelius ir augina manijokus, ryžius, batatus maistui, o kavą, vanilę, citrusus, gvazdikus – eksportui.

Vyrai iš Bangoi Kunio miestelio

Mečetė Moronyje

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Komorų ekonomika.

Nedaug naudingųjų iškasenų, nederlinga žemė ir gyventojų perteklius padarė šalį vieną iš skurdžiausių visame pasaulyje. Apie 80 % šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Eksportui auginama vanilė, kvapioji kananga, gvazdikėliai, kopra. Taip pat auginami kokosai, bananai, manijokai. Pagrindinės šalies ekonomikos šakos yra turizmas, žvejyba. Šalis yra priklausoma nuo Prancūzijos.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – .

Pagrindiniai gyventojai – mišrios arabų-afrikiečių kilmės komoriečiai. Yra malagasių, indų, kinų. 99 % gyventojų – musulmonai sunitai.

Valstybinės kalbos – (suahilių ir arabų kalbų mišinys), arabų ir prancūzų.

36,6 % Komorų gyventojų yra iki 15 metų, 63,4 % – nuo 15 iki 65 metų (2019 m.). Vyrų buvo 50 %, moterų – 50 %. 43,5 % suaugusiųjų neraštingi (vyrų 36,4 %, moterų 50,7 %). Gyvenimo vidutinė trukmė 65,7 metai. Miesto gyventojų 29,4 % (2020 m.).

Tankiausiai gyvenama Anžuano saloje – 655 žm./km², rečiausiai Mohelio saloje – 123 žm./km².

Didžiausi miestai: Moronis, Mucamudu, Fombonis, Domonis, , , Ongodžu.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – .

Šaltiniai

1. CŽV statistika
2. Komorai. Gyventojai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

Nuorodos

Vikiteka: Komorai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Komorai