La Manča

La Manča (isp. La Mancha) – plynaukštė ir regionas Ispanijoje, Naujosios Kastilijos rytuose,Kastilijos ir La Mančos regione. Apima Albasetės, Kuenkos, Siudad Realio ir Toledo provincijas. Tęsiasi tarp Toledo kalnų ir vakarinių Kuenkos kalvų pašlaičių; iš šiaurės riboja kraštas, iš pietų – Siera Morenos kalnai.

La Mančos padėtis Ispanijoje

Kampo de Kriptanos vėjo malūnai

La Mančos ganyklų plotai

Būdingas aukštis 700–1000 m. Plynaukštė susidariusi iš nuosėdinių uolienų, daugiausia klinties, būdingi karstiniai reiškiniai. Per La Mančą teka Chukaras, Gvadiana, yra druskingų ežerų (Ruideros ežerai, paskelbti biosferos rezervatu, Alkasaro ežeras). Yra Tablas de Daimielio nacionalinis parkas. Klimatas subtropinis žemyninis. Būdingi garigos ir tamiliarų sąžalynai.

La Manča garsėja kaip pagrindinis Ispanijos regionas ir viena pagrindinių vyno gamybos sričių pasaulyje. Taip pat auginami javai, alyvmedžiai, migdolai, vilnamedžiai, saulėgrąžos, renkamas šafranas. Veisiamos avys, gaminamas tradicinis mančego sūris. Turizmas. Krašte išlikę daug pilių, būdingi tipiniai La Mančos vėjo malūnai (daugiausia apie ).

La Mančos pavadinimas kildinamas iš arab. لمنشأ = al-manṣa „dykra, sausa žemė“ (plg. tą patį reiškia Almansos miesto vardas). Viduramžiais šios žemės buvo tarpinė sritis tarp krikščionių ir musulmonų teritorijų. Iki XVI a. vakarinė krašto dalis vadinta Aragono La Manča, o vakarinė – tiesiog La Manča. Vėliau pradėta skirstyti į Aukštutinę ir Žemutinę La Mančą. Šis kraštas vaizduojamas XVII a. pr. Migelio de Servanteso romane apie Don Kichotą.

Šaltiniai

1. La Mancha. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
2. La Mancha. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.