Mongolų kalbos

Mongolų
Paplitimas	Azija (Mongolija, Rusija, Kinija)
Kalbų skaičius	14
Kilmė	Altajaus > mongolų
Geografinis paplitimas
Klasifikacija	,

Mongolų kalbos – Altajaus kalbų grupė. Mongolų kalbos kartu su tiurkų ir tungusų-mandžiūrų kalbomis sudaro Altajaus kalbų šeimą. Vartojamos Mongolijoje, Rusijoje, Šiaurės ir šiaurės rytų Kinijoje. Kalbančiųjų 5,7 mln.

Skiriamos šiaurės mongolų, pietryčių mongolų (, , , ) ir tarpinės mongolų kalbos (). Išnykusioms mongolų kalboms priskiriama ir .

Dėl šiaurės mongolų kalbų klasifikacijos nėra sutariama iki galo, kadangi dauguma kalbų sudaro dialektų kontinuumą. Lingvistų neabejojama dėl buriatų, ir mongolų kalbų išskyrimo. Tačiau Kinijos lingvistai nuo mongolų kalbos yra linkę atskirti , kuria kalbama Vidinėje Mongolijoje, o Rusijos lingvistai iš oiratų kalbos linkę atskirti kalmukų kalbą, kuri vartojama Rusijoje.

Dabartinės mongolų kalbos susiformavo apie XIV–XVI a. iš senosios mongolų kalbos tarmių. Mongolų kalbos – agliutinacinės. Raštą turi visos šiaurės mongolų kalbos. Mongolų, buriatų, kalmukų kalbos naudoja kirilicą, o pietų mongolai ir oiratai – mongolų raštą.

Šaltiniai

1. „[1] Ethnologue“
2. Secen et al. (1998): Monggol helen-ü nutug-un ayalgun-u sinjilel. Beijing.
3. Mongolų kalbos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių