Omanas

Omano Sultonatas arab. سلطنة عُمان Salṭanat ʿUmān
Vėliava Herbas
Himnas: „Sultono pasveikinimas“
Omanas žemėlapyje
Valstybinė kalba	arabų
Sostinė ir didžiausias miestas	Maskatas
Valstybės vadovai  • Sultonas  • -  • -	- -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	309 500 km^2 (70) 0 %
Gyventojų  • 2018  • Tankis	4 829 473 (125) 15 žm./km^2 (177)
BVP  • Iš viso  • Vienam gyventojui	2020 62,305 mlrd. $ (75) 14 423$ (49)
Valiuta	Omano rialas (OMR)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+4 netaikomas
Nepriklausomybė nuo Portugalijos nuo Jungtinės Karalystės	1650 m. 1971 m.
Interneto kodas	.om
Telefono kodas	968

Omanas (arab. عُمَان‎ = ʿUmān), oficialiai Omano Sultonatas (arab. سلْطنةُ عُمان‎ = Salṭanat ʿUmān) – valstybė Pietvakarių Azijoje, Arabijos pusiasalio pietryčiuose, prie Arabijos jūros. Pietvakariuose ribojasi su Jemenu, vakaruose – su Saudo Arabija, šiaurės vakaruose – su Jungtiniais Arabų Emyratais. Šiaurės rytuose Omanas prieina prie Persijos įlankos. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Maskatas.

Istorija

Omano istorija
Omano imamatai:
> >
Svetimšalių valdymas:
Bujidai > Kermano sultonatas
Portugalai, Osmanai
Omano imperija:
(1624-1719) >
, , (1913-57)
Omanas, JAE

Pagrindinis straipsnis: Omano istorija

Omano pakrantėse jau IV tūkstantmetyje pr.m.e. buvo uostų. Jie buvo seniausiųjų civilizacijų, egzistavusių Tigro, Nilo, Eufrato ir Indo baseinuose, prekybos tarpininkai.

VII a. viduryje kraštas atiteko arabų Kalifatui. Įsigalėjo islamas.

750 m. Abasidams nuvertus Kalifatą valdžiusius Omejadus, Omanas tapo imamų valdoma nepriklausoma valstybe − imamatu. Viduriniais amžiais Omano uostai išlaikė savo reikšmę.

Iki 1515 m. beveik visą Omano pakrantę užgrobė portugalai.

1650 m. imamo Abu Jaribo kariuomenė išvadavo šalį, užėmė Ormūzo sąsiaurį ir kai kurias Persijos įlankos salas, dalį Persijos pietryčių pakrantės.

XVII a. šeštajame dešimtmetyje Omano imamai pajungė Zanzibarą ir dalį Rytų Afrikos pakrantės.

1792 m. nuo Omano imamato atsiskyrusiose Omano įlankos pakrantėse susikūrė Maskato sultonatas. XVIII a. pabaigoje Persijos įlankos ir Ormūzo sąsiaurio pakrantę užėmė vahabitai. Šią teritoriją britai pradėjo vadinti .

XIX a. antroje pusėje Maskatas ir Piratų krantas (vėliau vadintas Sutartiniu Omanu, o nuo 1971 m. nepriklausoma Jungtinių Arabų Emyratų valstybė) tapo D. Britanijos protektoratais.

1920 m. rugsėjo 25 d. as Sibo sutartimi D. Britanijos valdžia ir Maskato sultonas pripažino Omano imamato nepriklausomybę.

Išlikusi Omano tvirtovė

Po II Pasaulinio karo Omane buvo rasta didelių naftos telkinių.

1955 m. D. Britanijos ir Maskato sultono Saido ben Teimūro kariuomenės įsiveržė į Omano imamatą ir iki 1959 m. didesniąją jo dalį okupavo.

1970 m. Teimūro sūnus Kabus ben Saidas suvienijo Maskato sultonatą ir Omano imamatą ir paskelbė, kad sukuriamas Omano sultonatas. Buvo pradėti plėsti ryšiai su kitomis valstybėmis, sukurta nacionalinė vyriausybė.

Omanas nuo 1971 m. yra JTO narys.

Politinė sistema

Omano sultono rūmai Maskate

Pagrindinis straipsnis:

Omane − absoliutinė monarchija.

Valstybės ir vyriausybės vadovas yra sultonas Kabus ben Saidas (Qabūs bin Saīd as-Saīd), kuris skiria ministrų kabinetą, vadinamą „Divanu“.

Šiandieniniame (2007 m.) Ministrų kabinete yra ir trys moterys ministrės: švietimo, socialinių reikalų ir turizmo srityse.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis:

Omanas suskirstytas į 4 gubernijas (muhafazas) ir 5 regionus (mintagatus). Regionai yra skirstomi į provincijas (vilajas). Omano gubernijos ir regionai yra šie:

Gubernijos

• Maskatas
• Musandamas
• Dofaras
• Al Buraimis

Regionai

• Ad Dachilija
• Al Batina
• Al Vusta
• Aš Šarkija
• Ad Dahira

Geografija

Omano žemėlapis

Pagrindinis straipsnis: Omano geografija

Omano plotas − 309 500 km².

Išilgai Omano įlankos eina Hadžaro (Omano) kalnai (aukščiausias taškas − Šamo kalnas, kuris yra 3353 m aukščio).

Tarp kalnų ir Omano įlankos yra siaura al Batinos žemuma su oazėmis. Omano pietvakariuose plyti Dofaro plynaukštė.

Šalyje auga pusdykumių ir dykumų augalija (į Omano centrinę dalį įsiterpia ar Rub al Chalijaus dykumos rytinis pakraštys), kalnuose − savanos, lapus metantys miškai, pievos; oazėse auga datulės, kokoso palmės.

Omane vyrauja kontinentinis tropinis klimatas.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Omano ekonomika

Omanas eksportuoja naftą, datules, žuvis, citrusus.

Omane yra maisto, cemento pramonės, vamzdžių, plastikų dirbinių gamybos įmonių.

Svarbiausias žemės ūkio augalas − datulės (derlius ~50 000 tonų per metus). Be to, auginama tabakas, liucerna, citrinmedžiai, mangamedžiai, granatmedžiai, bananai, javai. Klajokliai beduinai augina kupranugarius, avis, ožkas.

Omano pakrantėse žvejojama, renkami perlai.

Svarbiausi jūrų uostai − Maskatas ir al Matrachas. Netoli Maskato yra as Sibo tarptautinis oro uostas.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Omano demografija

Omano gyventojai

Didžioji Omano gyventojų dalis yra arabai. Kaip ir kitose arabų valstybėse, čia gyvena Indijos, Pakistano ir Irano piliečių, kurių dauguma dirba nekvalifikuotą darbą. Valstybinė šalies kalba yra arabų.

Maždaug 75 % gyventojų yra musulmonai ibaditai. Tai yra daugiausiai Omane paplitusi islamo forma, atskira nuo sunizmo ir šiizmo. Likę gyventojai yra daugiausiai sunitai ir šiitai. Hinduistai, budistai, zoroastriečiai, sikhai, bahajai ir krikščionys ir kitų religijų atstovai sudaro mažiau nei 5 % šalies populiacijos. Daugelis nemusulmonų yra pilietybės neturintys imigrantai iš Pietų Azijos.

Pasak 2003 m. surašymo, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 81,4 % (vyrų – 86,8 %, moterų – 73,5 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Omane yra 74,16 metų (vyrų – 71,87 m., moterų – 76,55 m.). Gyventojų amžiaus struktūra:

• 0-14 metų: 42,7 %
• 15-64 metų: 54,5 %
• 65 metų ir vyresni: 2,8 % (2009 m. apsk.)

Demografinė raida tarp 1950 m. ir 2009 m.
1950 m.	1955 m.	1960 m.	1965 m.	1970 m.	1975 m.	1980 m.
489 000	539 000	599 000	679 000	779 000	913 000	1 175 000
1985 m.	1990 m.	1995 m.	2000 m.	2005 m.	2009 m.	-
1 482 000	1 773 000	2 131 000	2 534 000	3 003 000	3 418 000	-
Demografinės raidos histograma

Kultūra

Pagrindinis straipsnis:

Omane yra gerai išvystyta juvelyrika. Omano juvelyrai mėgsta gaminti sidabrinius papuošalus, kurie ten labai vertinami.

Tradicinėje Omano architektūroje atsispindi gausybė persiškų ir indiškų elementų. Tarp šiuolaikinio Omano jaunimo populiarus šokis ir naujoji literatūra.

Valstybės diena minima lapkričio 18 d. Tą dieną sultonas Qaboos bin Said švenčia savo gimtadienį.

Ruwi nacionaliniame muziejuje eksponuojama daugybė Omano dailininkų, skulptorių ir kitų menininkų darbų. Tarp kitų žymesnių muziejų yra Omano istorijos muziejus ir sultono Ginklų pajėgų muziejus.

Kita informacija

• Omano transportas

Nuorodos

• Omano sultonatas: informacija turistams Archyvuota kopija 2009-02-28 iš Wayback Machine projekto. (anglų, arabų, prancūzų, vokiečių k.)

Šaltiniai

1. Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu imf2
2. [ CŽV pasaulio faktų knyga:]

Vikiteka: Omanas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Omanas