Ostlandas

Ostlandas (vok. Ostland – ‘Rytų kraštas’), oficialiai Ostlando reichskomisariatas (vok. Reichskommissariat Ostland) – 1941–1944 m. gyvavęs nacistinės Vokietijos civilinis okupacinis administracinis vienetas. Ostlandą sudarė Baltijos valstybės – Estija, Latvija, Lietuva – ir vakarinė Baltarusijos dalis. Ostlandui vadovavo reichskomisaras Hinrichas Lozė. Administracinis centras – Ryga.

Ostlando reichskomisariatas vok. Reichskommissariat Ostland
←   ←   ←   ← 1941 – 1945 →   →   →   →
Ostlando reichskomisariatas 1942 m.
Valstybė	Trečiasis reichas
Administracinis centras	Ryga
Sritys	4
Oficialios kalbos	Vokiečių
Reichskomisaras	Hinrichas Lozė (1941–1944) Ėrichas Kochas (1944–1945)
Gyventojų	9,158 mln.
Plotas	233 398 km²

Formaliai Ostlandas likviduotas 1944 m. lapkričio mėnesį.

Valdymas

Ostlando administracinis suskirstymas

Ostlando centras iš pradžių įkurtas Kaune, vėliau Rygoje (Gebiet Riga Stadt). Aukščiausioji valdžia priklausė reichskomisarams (Reichskommissar):

• 1941 m. liepos 17 d. – 1944 m. rugsėjo 26 d. – Hinrichas Lozė (Hinrich Lohse ; 1896–1964 m.)
• 1944 m. rugsėjo 26 d. – 1944 m. spalio 13 d. – Ėrichas Kochas (Erich Koch ; 1896–1986 m.)

Ostlandas buvo suskirstytas į 4 generalines sritis (Generalbezirke):

• Estijos generalinė sritis (vok. Generalbezirk Estland) sostinė Talinas. 47 550 km², 1,13 mln. gyventojų.
• Latvijos generalinė sritis (vok. Generalbezirk Lettland) sostinė Ryga. 65 792 km², 2,00 mln. gyventojų.
• Lietuvos generalinė sritis (vok. Generalbezirk Litauen) sostinė Kaunas. 67 056 km², 2,87 mln. gyventojų.
• Baltarusijos generalinė sritis (vok. Generalbezirk Weißruthenien) sostinė Minskas. 53 000 km², 3,158 mln. gyventojų.

Iš viso: apie 233 398 km², apie 9,158 mln. gyventojų.

Kiekviena generalinė sritis padalinta į apygardas - Estijoje 7, Latvijoje 6, Lietuvoje 6, Baltarusijoje 11.

Generaliniais komisarais paskirti:

• Lietuvai – dr. A. von Rentelnas,
• Latvijai – valstybės patarėjas dr. Drechsleris,
• Estijai – S.A. grupenfiureris Litcmanas,
• Baltarusijai – gauleiteris .

1942 m. gegužės 27 d. Lietuvos generalinėje srityje vyko visuotinis gyventojų surašymas. Jo duomenimis, Lietuvoje gyveno (be žydų) apie 2,9 mln. žmonių: 81,1 % lietuvių, 12,1 % lenkų, 3,0 % rusų, 2,9 % baltarusių.

Okupacijos padariniai

Ostlando administracija engė okupuotas tautas, niokojo jų kultūrą, plėšė turtą, vežė žmones darbams į Vokietiją. Buvo slopinamas bet koks pasipriešinimas, naikinami gyventojai, rengiami Pabaltijo kolonizavimo planai. Pagal generalinį planą „Ost“ buvo numatyta suvokietinti visą estų tautą ir gana nemažai latvių. Lietuviai tam netiko, nes turėjo gana daug slaviško kraujo.

Pagal nacių rasinę vertybių skalę latviai ir estai stovėjo aukščiau už lietuvius vien dėl to, kad tuose kraštuose jau nuo seno gyveno gerai vertinami Baltijos vokiečiai (Baltendeutschen), daugelis jų – vokiečių kilmės aristokratai ar šiaip vokiečių , kuri įnešė tam tikrą indėlį į . SS reichsfiurerio Heinricho Himmlerio nuomone, visą lietuvių tautą reikėjo ištremti toli į Rytus – į Vakarų Sibirą. Ilgalaikis nacionalsocialistinės Vokietijos tikslas Baltijos respublikose buvo jas įtraukti į reicho sudėtį, du trečdalius gyventojų iškeldinus, o kitus pamažu sumaišyti su vokiečių imigrantais.

Ostlando teritorijoje esantys žydų getai buvo pradėti likviduoti vykdant Heinricho Himlerio įsakymą 1943 m. birželio 21 d.

Šaltiniai

1. Dr. Arūnas Bubnys. „Trumpa holokausto Lietuvoje istorija, istoriografija ir bibliografija“. Suarchyvuotas originalas 2016-01-27. Nuoroda tikrinta 2016-03-02.

Nuorodos

• Teritorijos