Ryga

Ryga (latv. Rīga, lyv. Rīgõ) – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė. Rygoje gyvena trečdalis Latvijos gyventojų.

Ryga latv. Rīga
Rygos panorama
Ryga 56°57′0″ š. pl. 24°06′0″ r. ilg. / 56.95000°š. pl. 24.10000°r. ilg. / 56.95000; 24.10000 (Ryga)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Latvija
Istorinis regionas	Vidžemė
Įkūrimo data	1201
Meras	Vilnis Ķirsis
Gyventojų (2024)	605 273
Plotas	307,17 km²
Tankumas (2024)	1 970 žm./km²
Altitudė	7 m
Pašto kodas	LV-10(01-84)
Tinklalapis	www.riga.lv
Vikiteka	Ryga
Kirčiavimas	Rygà

Rygos vaizdas

Nacionalinis teatras

Įkurtas 1201 m., priklausė Hanzos sąjungai. Nuo 1997 m. Rygos istorinis centras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pasižymi jugendo ir XIX a. medine architektūra. Miestas įtrauktas į .

Mieste nemažai mokslo įstaigų, tarp kurių Latvijos universitetas, Rygos technikos universitetas ir Rygos Stradinio universitetas. 1989 m. įkurtas didžiausias Baltijos šalyse automobilių muziejus.

2021 m. Rygoje apsilankė apie 1,9 mln. svečių.

Istorija

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Rygos istorija.

XII a. pabaigoje pradėtos pirmosios misijos, kuriomis siekta pakrikštyti rytų Pabaltijo gyventojus. Po kelių sėkmingų žygių 1197–1199 m. palei Dauguvą buvo įkurta vokiečių riterių vienuolių kolonija. Pirmoji įtvirtinta gyvenvietė vadinosi Ikskuliu (Uexküll; dabartinė Ikškilė).

Oficialia Rygos miesto data laikomi 1201 m. Miestą įkūrė Kalavijuočių ordino įkūrėjas vyskupas Albertas (Albert von Buxhöwden, 1165–1229). Nuo 1255 m. Rygos arkivyskupo rezidencija. 1282 m. miestas tapo Hanzos sąjungos nariu. Po Livonijos padalijimo 1561 m. miestas 20 metų liko nepriklausomas ir tik 1581 m. atiteko Abiejų Tautų Respublikai. Vėliau, 1621–1709 m., Ryga buvo švedų valdžioje, o nuo 1710 m. iki I pasaulinio karo buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Iki XIX a. pabaigos Ryga pamažu išaugo į vieną iš svarbiausių Rusijos imperijos uostų, gyventojų skaičius tarp 1850 ir 1900 m. padidėjo keturis kartus. 1900 m. pusė Rygos gyventojų buvo Baltijos vokiečiai, po ketvirtį rusų ir latvių.

1868 m. buvo įkurta Rygos latvių draugija, kuri pradėjo rūpintis latvių kultūros puoselėjimu ir suorganizavo tris pirmąsias dainų šventes.

1918–1940 m. Ryga buvo nepriklausomos Latvijos Respublikos sostine, 1940–1941 m. ir 1944–1990 m. Latvijos SSR sostine. 1941–1944 m. Rygoje buvo įsikūrusi Trečiojo Reicho Ostlando komisariato centrinė būstinė. Miestas smarkiai nukentėjo per abu pasaulinius karus. 1944 m. įžengus Raudonajai armijai, prasidėjo 46 metus trukusi komunistinė okupacija. Nuo 1991 m. Latvijos Respublikos sostinė.

Geografija

Miestas yra centrinėje Latvijos dalyje, Rygos įlankos pietinėje pakrantėje, Vidurio Latvijos žemumoje, tiksliau Rygos ir Tyrelių lygumos teritorijoje. Reljefas – smėlėta lyguma, virš jūros lygio pakilusi 1–10 m. Istorinis centras yra kairiajame Dauguvos krante, apie 10 km prieš Dauguvai įtekant į Baltijos jūrą. Miesto ribose yra keli ežerai, didžiausi iš jų – Kyšezeras Mežaparke ir Juglas šiaurės rytuose. Rygos miesto plotas yra 307 km².

Reljefas

Rygos miesto teritorija yra palyginus žemai. Vidutinis aukštis yra apytiksliai 3-6 metrai virš jūros lygio. Aukščiausias taškas yra (28 metrai v. j.l.)

Klimatas

Rygos klimatą ir oro sąlygas lemia Atlanto vandenyno oro masės ir su jomis ateinantys ciklonai. Vasaros yra palyginti vėsios ir debesuotos, o žiemos santykinai šiltos su dažnais atodrėkiais. Sniegas iškrinta gruodį ir laikosi iki kovo mėnesio.

228 dienas virš Rygos būna Atlanto vandenyno oro masės. Saulės kampo maksimumas būna liepos 22 dieną – 56,4°, o mažiausias – tik 9,6° virš horizonto. Dėl to, kad metinis debesuotumas yra žymus, vasarą saulė šviečia vidutiniškai 54-57 %, o žiemą tik 14-25 %. Vidutiniškai saulė per metus Rygoje šviečia 1812 valandų – liepą vidutiniškai 282 valandas, o gruodį – 25 valandas.

Rygos klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	10,2 (2007)	13,5 (1990)	20,5 (1968)	27,9 (2000)	30,1 (1958)	32,5 (1988)	34,1 (2002)	33,6 (2002)	29,3 (1968)	23,4 (1966)	17,2 (1968)	11,5 (1953)	34,1 (2002)
Vid. aukščiausia °C	0,1	0,1	5,1	9,6	17,1	20,2	21,9	21,2	16,0	10,5	5,0	1,1	10,7
Vid. temperatūra °C	−3,5	−3,4	0,1	5,0	11,6	15,3	17,2	16,5	11,8	7,1	2,3	−1,5	6,5
Vid. žemiausia °C	−5,4	−5,5	−2,2	1,4	6,8	10,1	12,5	12,1	7,7	4,1	0,5	−3,6	3,2
Žemiausia °C	−33,7 (1970)	−34,9 (1956)	−23,3 (1960)	−11,4 (1997)	−5,3 (1944)	−1,2 (1965)	4,0 (1968)	0,0 (1966)	−4,1 (1996)	−8,7 (1979)	−19,0 (1998)	−31,9 (1978)	−34,9 (1956)
Krituliai mm	35	25	31	39	43	68	82	84	81	60	59	48	655
Duomenys: Rygos klimatas 2009 01 16

Administracinis suskirstymas

Iki XIII a. Rygos miestas buvo senamiesčio (Vecrīga) ribose, kurio plotas yra pora kvadratinių kilometrų. Iki 1774 m. miesto teritorija padidėjo keliskart, užimdama jau didžiąją dalį dabartinės miesto centro dalies. 1728 m. prijungtos papildomos teritorijos dešiniajame ir kairiajame Dauguvos krantuose. 1786 m. prijungta Sarkandaugava, Zemitanų stoties rajonas, Katlakalnas ir kt. teritorijos.

1904 m. prijungti Mežaparkas, Čiekurkalnas, Teika, Jugla, Ilgiuciemas ir kt. 1919 m., kartu su nepriklausomos Latvijos valstybės paskelbimu, prijungtos teritorijos dabartinio Purvciemo, Imantos, Zolitūdės, Pleskodalės vietoje, taip pat mažos teritorijos Ziepniekkalne ir kt.

1927 m. prie Rygos miesto buvo prijungta praktiškai visa šių dienų Pardaugavos teritorija, įskaitant Bolderają ir Daugavgryvą, taip pat atskiros teritorijos Dauguvos dešiniajame krante (Vecmylgravis, Jaunciemas, dalis Pliavniekų ir Mežciemo bei kt.). Po kitų teritorinių reformų daugiau ar mažiau Rygos teritorija įgavo dabartines ribas.

Rygos miestas yra padalytas į šešis teritorinius vienetus: Centro, Kuržemės ir Šiaurinį rajonus, taip pat Latgalos, Vidžemės ir Žemgalos priemiesčius. Kiekvienas teritorinis vienetas turi savo savivaldybę ir teismų sistemą.

Rygos panorama

Gyventojai

Po 1990 m. Rygos gyventojų skaičius stabiliai mažėja dėl emigracijos ir neigiamos gyventojų kaitos. 2024 m. pradžioje mieste gyveno apie 605 273 gyventojai, gerokai mažiau nei 1990 m., kai čia gyveno 912 000 gyventojų. Gyventojų skaičius daugiausia sumažėjo, kai po nepriklausomybės paskelbimo išvyko dalis rusų.

Nuo Rygos įkūrimo XIII a. iki XVI a. pabaigos mieste gyveno beveik vien tik vokiečiai. Vokiečių administracija stengėsi išlaikyti šią vokiečių salą baltų aplinkoje ribodami latvių teises apsigyventi mieste. Rygai XVI-XIX a. patekus į Abiejų Tautų Respublikos, o vėliau Rusijos imperijos sudėtį vokiečiai pamažu prarado savo išskirtines privilegijas, nors ir išlaikė tiek ekonominio, tiek politinio ir religinio gyvenimo kontrolę mieste. Etninė ir kalbinė miesto sudėtis ėmė stipriai diferencijuotis.

Mieste apsigyveno žydai, rusai, lenkai, lietuviai, ukrainiečiai, baltarusiai ir kt. Pirmoje XX a. pusėje miestas patyrė keletą tragiškų istorinių įvykių, susijusių su revoliucijomis ir pasauliniais karais, kas stipriai paveikė jos demografinę istoriją. Antrojoje XX a. pusėje ėmė daugėti rusų ir kitų SSRS tautų atstovų (ukrainiečių, baltarusių) dalis. Šiuo metu latvių ir rusų procentas Rygoje apylygis (atitinkamai 42,3 ir 41,7 proc.).

Demografinė raida tarp 1767 m. ir 2019 m.
1767 m.	1800 m.	1840 m.	1867 m.		1897 m.^sur.	1913 m.
19 500	29 500	60 000	102 600	169 300	282 200	472 100	185 100	377 900
1940 m.	1941 m.	1945 m.	1950 m.	1955 m.	1959 m.^sur.	1965 m.	1970 m.^sur.	1975 m.
353 800	335 200	228 200	482 300	566 900	580 400	665 200	731 800	795 600
1979 m.^sur.	1987 m.	1990 m.	1991 m.	1992 m.	1993 m.	1994 m.	1995 m.	1996 m.
835 500	900 300	909 135	900 455	889 741	863 657	843 552	824 988	810 172
1997 m.	1998 m.	1999 m.		2001 m.	2002 m.	2003 m.	2004 m.	2005 m.
797 947	786 612	776 008	764 329	753 006	738 596	729 218	721 640	712 262
2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
706 617	702 561	697 272	687 443	673 433	658 640	649 853	643 615	643 368
2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	-
641 007	639 630	641 423	637 971	632 614	627 487	614 618	605 802	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Rygoje gimę:

• Helmutas Balderis – ledo ritulininkas
• Michailas Baryšnikovas – baleto šokėjas
• Vizma Belševica – poetė
• – filosofas
• – inžinierius
• Sergejus Eizenšteinas – kino režisierius
• Vaira Vykė-Freiberga – etnologė, psichologė, Latvijos Respublikos prezidentė (1999–2007)
• Davidas Hieronimas Grindelis - vaistininkas, daktaras, chemikas ir botanikas
• Ernestas Gulbis – tenisininkas
• – fotografas
• – filosofas
• – dirigentas
• – muzikas
• – filosofas
• – karys
• Vera Muchina – skulptorė
• Sandis Uozuolinis – ledo ritulininkas
• Raimondas Paulas – kompozitorius
• – artistas, satyrikas
• Vilhelmas Ostvaldas – chemikas
• – botanikas
• Michailas Talis – šachmatininkas
• – satyrikas

Rygoje gimę Lietuvai nusipelnę žmonės:

• Juozas Baltušis – rašytojas
• Karolis Dineika – pedagogas, gydomosios fizinės kultūros specialistas
• Vladas Drėma – dailininkas, muziejininkas
• Balys Giedraitis – valstybės ir karinis veikėjas
• Klemensas Griauzdė – muzikas, pedagogas
• Gražina Jakavičiūtė – teatro aktorė
• – kalbininkė
• – poetas
• Vladas Putvinskis – visuomenės ir kultūros veikėjas
• Povilas Puzinas – dailininkas, pedagogas
• Karolis Reisonas – architektas
• Stasys Vainiūnas – muzikas
• Eduardas Volteris – etnografas, filologas, archeologas

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Ryga yra užmezgusi partnerystės ryšius:

Almata, Kazachstanas Bordo, Prancūzija Brėmenas, Vokietija Dalasas, JAV Florencija, Italija Jerevanas, Armėnija Kernsas, Australija Kijevas, Ukraina Kobė, Japonija Norčiopingas, Švedija

Astana, Kazachstanas Olborgas, Danija Pekinas, Kinija Poris, Suomija Rostokas, Vokietija Santjagas, Čilė Stokholmas, Švedija Sudžou, Kinija Taipėjus, Taivanas Talinas, Estija

Tartu, Estija Taškentas, Uzbekistanas Tbilisis, Sakartvelas Varšuva, Lenkija Vilnius, Lietuva

Sportas

Futbolas

2017 metais Virsliga pirmenybėse žaidžia du klubai iš Rygos: RFS ir Riga FC.

• Amatieris Rīga
• RKB/Arma Rīga
• FK ASK Rīga
• FK Auda
• DAG Rīga
• FK Daugava Rīga
• Gemma Rīga
• FK Jaunība Rīga
• JKS Rīga
• FK Jūrnieks
• SV Kaiserwald Riga
• FK Kvadrāts Rīga
• LJS Rīga
• LSB Rīga
• FC Olimpija Rīga
• JFK Olimps/RFS
• Pārdaugava Rīga
• Policijas FK
• FK Rīga
• US Rīga
• Rīgas FK
• Skonto FK
• Skonto/Metāls Rīga
• Torpedo Rīga
• RV Union Riga
• Rīgas Vilki
• Universitate Riga

Galerija

• Rygos Art Nouveau stiliaus muziejus
• Architektūra Alberto gatvėje
• Architektūra Alberto gatvėje
• Rygos aukštoji teisės mokykla
• Stokholmo ekonomikos aukštoji mokykla Rygoje
• Rygos pilis
• Paminklas Michailui Barclay de Tolly
• Brivibas gatvės architektūra
• Šv.Aleksandro Neviškio stačiatikių bažnyčia
• Rygos Šv. Petro bažnyčia iš priekio
• Duntas gatvės architektūra
• Bankininkystės aukštoji mokykla

Šaltiniai

1. Rīgas domes priekšsēdētājs, Rīgas dome. Nuoroda tikrinta 2024-05-14.
2. [1], Centrālā statistikas pārvalde. Nuoroda tikrinta 2024-06-06.
3. https://www.britannica.com/place/Riga
4. https://www.ba.lv/university/summary/about-riga/
5. https://eng.lsm.lv/article/economy/transport/tourist-number-in-latvia-continued-to-fall-in-2021.a453514/
6. BUTKUS, Alvydas. Latviai. Kaunas: Aesti, 1995, 37 p. ISBN 9986-9034-0-8.
7. „Riga Municipality Portal“. Riga Municipality. Suarchyvuotas originalas 2011-08-28. Nuoroda tikrinta 2009-07-27.
8. „Rygos klimatas“ (rusų). Nuoroda tikrinta 2009-01-16.
9. Rīgas sadraudzības pilsētas, Rīgas dome, 2022-03-02. Nuoroda tikrinta 2022-03-16.

Literatūra

• Ryga – niekieno civilizacija: grožinė publicistika (sud. Arvydas Juozaitis). – Vilnius: Alma littera, 2011. – 432 p. – ISBN 978-9955-38-995-8

Nuorodos

• www.riga.lv
• Ryga – fotografijos Archyvuota kopija 2021-02-02 iš Wayback Machine projekto.
• Riga Wiki Archyvuota kopija 2005-07-06 iš Wayback Machine projekto.
• Ryga ir kiti Latvijos miestai Archyvuota kopija 2007-03-14 iš Wayback Machine projekto.
• Rygos žymios vietos, rusiškai
• Rygos fotogalerija Archyvuota kopija 2009-05-06 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)

Vikižodynas