Azərbaycanca  AzərbaycancaБеларуская  БеларускаяDeutsch  DeutschEnglish  EnglishFrançais  FrançaisҚазақ  ҚазақLietuvių  LietuviųРусский  Русскийภาษาไทย  ภาษาไทยTürkçe  TürkçeУкраїнська  Українська
Pagalba
www.global-lt3.nina.az
  • Pradžia
  • Vikipedija
  • Muzika

Apie kaimą Vilniaus rajone žr Švedai Vilnius dd ŠvedaiGyventojų skaičius 14 milijonų įskaitant švedų kilmės užsieniečius

Švedai

  • Pagrindinis puslapis
  • Vikipedija
  • Švedai
Apie kaimą Vilniaus rajone žr. Švedai (Vilnius).
Švedai
image
Gyventojų skaičius 14 milijonų, įskaitant švedų kilmės užsieniečius
Populiacija šalyse image Švedija:
   7 712 376 (2010 m.)

image Suomija:
   280 000
image Ispanija:
  65 000
image JAV:
   56 324
image Norvegija:
   28 730
image Jungtinė Karalystė:
   22 525
image Brazilija:
  23 048
image Danija:
   21 000
image Prancūzija:
   16 000
image Vokietija:
   9 500
image Australija:
   8 170
image Kanada:
   7 000
image Italija:
  6000
image Meksika:
  425
image Estija:
   300

Kalba (-os) švedų
Religijos liuteronybė
Giminingos etninės grupės norvegai, danai, islandai, fareriečiai ir kitos germanų tautos

Švedai (šved. svenskar) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia švedų kalba. Iš viso apie 14 mln. Gyvena Švedijoje (8 mln. žmonių), kur sudaro 90,8 % gyventojų, taip pat (JAV, Kanadoje, Suomijoje, Australijoje) ~ 1,7 mln. žmonių. Tikinčiųjų dauguma – evangelikai liuteronai, yra katalikų.

XIX–XX a. į JAV išvykusių švedų palikuonys šiais laikais praktiškai neturi jokių kalbinių ar kultūrinių ryšių su Švedija. Anksčiau į Estiją atsikėlę švedai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Švediją.

Istorija

II tūkstantmetyje pr. m. e. į dabartinės Švedijos teritoriją įsiveržė gyvulių augintojų gentys (spėjama, kad indoeuropiečiai). Jos pavergė vietos gyventojus. Pirmaisiais mūsų eros amžiais čia apsigyveno šiaurės germanų gentys ir . I tūkstantmečio viduryje įsigalėjo (karo vadų) valdžia, ėmė kurtis didesni gentiniai junginiai.

VIII – XI a. švedų vikingai (normanai) rengė prekybinius žygius į Rusią, Pabaltijį (ypač Kuršą), Bizantiją, arabų Kalifatą, puolė ir chazarus, tuos kraštus plėšė, kai kada su jais prekiavo.

X a. pradėjo kurtis centralizuota valstybė. Nuo XI a. plito krikščionybė.

Iš I tūkstantmetyje Skandinavijoje gyvenusių šiaurės germanų (, ir kitų) genčių IX – XI a. susidarė švedų etninė grupė. Bendras šių genčių politinis ir kultūrinis centras buvo Upsala. XVII – XVIII a. konsolidavosi švedų nacija.

Švedų kaimo gyventojai gyvena vienkiemiais; yra kupetinių ir gatvinių kaimų. Paplitę amatai: keramika, meninis , ir , audimas, nėrimas.

Gausi švedų senoji tautosaka – herojinės, mitinės, istorinės pasakos, legendos ir baladės.

Skanai

Pietinėje Švedijos dalyje, Skonės provincijoje, gyvena stiprų savą identitetą (neretai laikantys save atskira tauta) turintys , laikomi švedų etnine grupe.[reikalingas šaltinis] Istoriškai, Skonė yra buvusi Danijos karalystės vientisa dalis, tik po Roskildės taikos sutarties 1658 m. buvo įjungta į Švedijos karalystės sudėtį. Danijos karalystė buvo atsiėmusi šią istorinę savo teritoriją 1676–1679 metais vykstant , ir laikinai 1711 m. 1720 m. Skonė tapo Švedijos karalystės integralia dalimi. Šios istorinės permainos ir lėmė susiformuoti savitam skanų identitetui su savita . Šiuo metu skanai kalba skanų tarme, kuri priskiriama prie švedų kalbos pietinių tarmių.[reikalingas šaltinis] Dauguma istorikų pripažįsta, kad iki Skonės įjungimo į Švedijos karalystės sudėtį, čia buvo kalbėta danų kalbos rytų tarme. Ankstyvos kartos skandinavų kalbininkų, tokių kaip Adolf Noreen ir G. Sjöstedt nuomone, čia kalbėta „pietų skandinavų“ tarme, o anot kalbininko , Skonėje kalbėta atskira skanų kalba, kuri nebuvo nei senosios danų, nei senosios švedų kalbų dalimi.

Suomijos švedai

Suomijoje švedai sudaro 5,6 % gyventojų. Didelė jų dalis nelaiko savęs švedų tautos ar švedų kultūros dalimi.

Nuorodos

  1. „Summary of Population Statistics 1960 - 2008 (corrected version 2009-05-13)“. www.scb.se. 2009-05-13. Nuoroda tikrinta 2010-02-06. (excluding 1,661,003 persons, or 17.9% of the population, living in Sweden with immigrant background.)
  2. Finnish Population Registry Center 31.12.2008
  3. Swedish Embassy, Madrid (2008) - in Swedish Archyvuota kopija 2009-01-07 iš Wayback Machine projekto.
  4. American Community Survey & Census 2000 Archyvuota kopija 2012-01-18 iš Wayback Machine projekto.
  5. SSB Population Count 2009 (in Norwegian)
  6. „Country-of-birth database“. Organisation for Economic Co-operation and Development. Nuoroda tikrinta 2010-01-16.
  7. Joshua project-Ethnic groups of Denmark
  8. 16 000 svenskar i Frankrike Archyvuota kopija 2013-05-31 iš Wayback Machine projekto.
  9. „Migration“ (PDF). 2006 Census. . 29 March 2007. Nuoroda tikrinta 2010-01-16. (table 6.8)
  10. Sweden's embassy in Ottawa (in Swedish) Archyvuota kopija 2012-03-14 iš Wayback Machine projekto.
  11. „PC225: Population By Ethnic Nationality, Mother Tongue and Citizenship“. Estonian Population Census 2000. . Nuoroda tikrinta 10 July 2010.
  12. Švedai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
  13. Identitet och framtid – Folktingets undersökning om finlandsvenskarnas identitet / Suomenruotsalainen identiteetti – Folktingetin kyselytutkimus (PDF, 925 KB, schwed., finn.). Seiten 23/53 und 33/63. Zugangsdatum 6. April 2007.

Švedų nacionalinis charakteris Archyvuota kopija 2006-12-20 iš Wayback Machine projekto. (angl.)

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 21 Gegužė, 2025 / 15:04

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, +18, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, xxx, sex

Naujausi straipsniai
  • Gegužė 19, 2025

    Liepa

  • Gegužė 20, 2025

    Liepos 9

  • Gegužė 20, 2025

    Liepos 8

  • Gegužė 20, 2025

    Liepos 7

  • Gegužė 20, 2025

    Liepos 6

www.NiNa.Az - Studija

  • Vikipedija
  • Muzika
Susisiekite
Kalbos
Susisiekite su mumis
DMCA Sitemap
© 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
Viršuje