Stokholmas Švedijos sostinė ir didžiausias Švedijos bei Skandinavijos miestas Didelis jūrų uostas prie Baltijos Yra tarp

Stokholmas – Švedijos sostinė ir didžiausias Švedijos bei Skandinavijos miestas. Didelis jūrų uostas prie Baltijos. Yra tarptautinis Stokholmo-Arlandos oro uostas, metropolitenas. Tai svarbiausias Švedijos ekonomikos ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, metalo, poligrafijos, chemijos, vaistų, lengvoji, maisto pramonė. Yra Švedijos karališkoji mokslų akademija, universitetas, teatrai, muziejai (nacionalinis, istorijos, architektūros, šiuolaikinio meno, dailės ir kt.), Skansen etnografinis parkas-muziejus. Miestą puošia romaninio-gotikinio stiliaus bažnyčios (nuo XIII a.), karališkieji rūmai (barokas; XVII–XVIII a.), daug bajorijos rūmų (XVII–XIX a.), rotušė (1911–1923 m.).

Stokholmas šved. Stockholm

Stokholmo senamiestis

Stokholmas 59°19′30″ š. pl. 18°04′0″ r. ilg. / 59.32500°š. pl. 18.06667°r. ilg. / 59.32500; 18.06667 (Stokholmas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Švedija
Lenas	Stokholmo lenas

Įkūrimo data	1252

Gyventojų (2020)	975 551
Plotas	188 km²
Tankumas (2020)	5 189 žm./km²

Pašto kodas	100 00-200 00
Vikiteka	Stokholmas

Kirčiavimas	Stòkholmas

Miesto dalys

Drottningholmo Karalienės rūmai. Švedijos karalius juos pastatė savo žmonos **Kotrynos Jogailaitės** garbei. (Vestuvės įvyko Vilniuje, **1652 m.** spalio 4 d.)

Miestas pastatytas ant daugybės salų bei pusiasalių. Istorinis miesto centras yra taip pat saloje. Didžiausi Stokholmo gyvenamieji rajonai: , , Solna, , , , . Su priemiesčiais Stokholme gyvena apie 2.4 mln. žmonių.

Istorija

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose miestas paminėtas 1252 metais, kur minimas kaip svarbus uostas prekiaujant Bergslagene kasama geležies rūda. Eriko kronika teigia, kad Birger Jarlas įkūrė miestą, kad apsaugotų Švedija nuo karelų antpuolių po to, kai jie nusiaubė Sigtuną Melarenas|Melareno kranto 1187 m. vasarą.

Stokholmas išaugo dėl Hanzos sąjunga|Hanzos sąjungos prekybos Baltijos jūroje. Tuo metu atsirado stiprūs ryšiai su Liubeku, Talinu, Riga, Hsmburgu, Gdansku, Visbiu.1296-1478 m. miesto tarybą sudarė 24 nariai, o pusę jų rinko Stokholme gyvenantys vokiečiai.

Nuo XIII a. pabaigos – pastovi karaliaus rezidencija. Sudarius Kalmaro unija Stokholme prasidėjo pasipriešinimas Danijos karaliui Kristijonui II. Jis įžengė į miestą 1520 m. ir lapkričio 8 d. išžudė politinius priešus. Tai paskatino sukilimus, kurie išardė Kalmaro sąjungą. Galutinai Švedijos karalystės sostine tapo po 1523 metų, sulaužius Kalmaro uniją, kai Švedijos karaliumi tapo Gustavas I Vaza. Stokholmas stabiliai augo ir 1600 m. jame gyveno 10 tūkst. gyventojų.

1610-1680 m. Stokholmo gyventojų skaičius padidėjo 6 kartus. 1634 m. miestas oficialiai tapo Švedijos imperijos sostine. Pasikeitusios prekybos taisyklės suteikė Stokholmo pirkliams prekybos tarp užsienio ir Švedijos monopolį. 1697 m. sudegė Stokholmo pilis ir buvo pastatyti Stokholmo rūmai.

1710 m. per marą mieste mirė 20 tūkst. gyventojų. Po Šiaurės karo Stokholmas patyrė stagnaciją.

1897 m. čia įvyko Pasaulinė paroda.

Pavadinimo kilmė

Miesto pavadinimo pradžia (stock) reiškia rąstus, o antra dalis (holm) – mažą salą.

Sportas

1912 m. Stokholme vyko V vasaros olimpinės žaidynės, 1956 m. – keletas XVI vasaros olimpiados varžybų.

Futbolas

Futbolo klubai

AIK Fotboll
Djurgårdens IF Fotboll
Hammarby IF
IF Brommapojkarna
IFK Stockholm
Johanneshovs IF Stockholm
Mariebergs IK

Stadionai

, futbolo stadionas, kurio talpa 33 000 žiūrovų.
, futbolo stadionas, kurio talpa 8 000.

Turizmas

Stokholmo rotušė
Ridarholmo bažnyčia
(šved. Vasamuseet), „Vaza“ laivas
20 km į pietus nuo Stokholmo plyti Tyrestos nacionalinis parkas

Miestai partneriai

La Pasas, Bolivija
Sarajevas, Bosnija ir Hercegovina
Kalis, Kolumbija
Kopenhaga, Danija
Talinas, Estija
Torshaunas, Farerai
Helsinkis, Suomija
Adis Abeba, Etiopija
Nukas, Grenlandija
Reikjavikas, Islandija
Basano del Grapa, Italija
Sirakūzai, Sicilija, Italija

Ryga, Latvija
Vilnius, Lietuva
Podgorica, Juodkalnija
Chemisetas, Marokas
Amsterdamas, Nyderlandai
Sankt Peterburgas, Rusija
Belgradas, Serbija
Stambulas, Turkija
Kijevas, Ukraina
Gvadalachara, Meksika
Lusaka, Zambija

Išnašos

„Folkmängd i riket, län och kommuner. Totalt“. SCB. Suarchyvuotas originalas 9 rugpjūčio 2016. Nuoroda tikrinta 2 liepos 2016.
„Stockholm“. Nationalencyklopedin (švedų). Nuoroda tikrinta 30 January 2014.
„Folkmängd per tätort och småort 2010, per kommun“ (XLS) (švedų). . 20 June 2013. Nuoroda tikrinta 2 February 2014.
Carlquist, Erik; Hogg, Peter C.; Österberg, Eva (1 December 2011). The Chronicle of Duke Erik: A Verse Epic from Medieval Sweden. Nordic Academic Press. ISBN 9789185509577.
Nuoroda tikrinta from http://www.river-cities.net/pages/cities/stockholm^{[neveikianti nuoroda]}
Stockholm: A Cultural History. Tony Griffiths (2009). Oxford University Press the US. p.9. ISBN 0-19-538638-8

[SCB2019-1] „Folkmängd i riket, län och kommuner. Totalt“. SCB. Suarchyvuotas originalas 9 rugpjūčio 2016. Nuoroda tikrinta 2 liepos 2016.

[ne-2] „Stockholm“. Nationalencyklopedin (švedų). Nuoroda tikrinta 30 January 2014.

[StockholmUrbanArea-3] „Folkmängd per tätort och småort 2010, per kommun“ (XLS) (švedų). . 20 June 2013. Nuoroda tikrinta 2 February 2014.

[4] Carlquist, Erik; Hogg, Peter C.; Österberg, Eva (1 December 2011). The Chronicle of Duke Erik: A Verse Epic from Medieval Sweden. Nordic Academic Press. ISBN 9789185509577.

[5] Nuoroda tikrinta from http://www.river-cities.net/pages/cities/stockholm^{[neveikianti nuoroda]}

[6] Stockholm: A Cultural History. Tony Griffiths (2009). Oxford University Press the US. p.9. ISBN 0-19-538638-8