Peterburgas

Anksčiau šis didmiestis vadinosi Peterburgu, Petrogradu. Panašiai vadinosi ir kaimelis prie Kauno, žr. Petrograda.

Sankt Peterburgas (rus. Санкт-Петербург, prieškario Lietuvoje Petrapilis; 1914–1924 m. Petrogradas, 1924–1991 m. Leningradas) – miestas Šiaurės Vakarų Rusijoje, svarbus jūrų uostas; Leningrado srities centras. Įkurtas 1703 m. gegužės 27 d., tarp 1712–1728 m. ir 1732–1918 m. buvo Rusijos imperijos sostinė. Antrasis pagal dydį Rusijos miestas, ketvirtasis pagal dydį Europos miestas ir pats šiauriausias milijoninis miestas. Mieste yra , jūrų (prie Suomijos įlankos), upių (prie Nevos žiočių) uostai, 5 Sankt Peterburgo geležinkelio stotys. Išvystyta mašinų pramonė, juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos, lengvoji, maisto, poligrafijos pramonė. Veikia metropolitenas, išplėtotas tramvajaus, troleibusų ir autobusų transportas.

Sankt Peterburgas rus. Санкт-Петербург
Sankt Peterburgo panorama nuo Šventojo Izaoko Katedros soboro (2012 m.)
Sankt Peterburgas 59°57′00″ š. pl. 30°19′00″ r. ilg. / 59.95000°š. pl. 30.31667°r. ilg. / 59.95000; 30.31667 (Sankt Peterburgas)
Valstybė	Rusija
Įkūrimo data	1703 m. gegužės 27 d.
Gubernatorius	Aleksandras Beglovas
Gyventojų (2018 m.)	5 351 935
Plotas	1 439 km²
Tankumas (2018 m.)	3 719 žm./km²
Altitudė	3 m
Pašto kodas	190000-199406
Tel. kodas	+7 812
Tinklalapis	(рус.)
Vikiteka	Sankt Peterburgas
Kirčiavimas	Sánkt Peterbùrgas (buv. Petrogrãdas, Petrãpilis, Leningrãdas)

Rūmų tiltas

Geografija

Sankt Peterburgas įsikūręs Nevos upės žiotyse, prie Suomijos įlankos (Baltijos jūra).

Po Sankt Peterburgo plėtros prijungus aplinkinius miestus, jo plotas išaugo daugiau kaip dvigubai, ir užima 1439 km² teritoriją, bet tankiau užstatyta teritorija sudaro 650 km².

Centriniai miesto rajonai virš jūros lygio iškilę 1–5 metrus, šiaurinio pakraščio rajonai 5–30 m virš jūros lygio, pietų ir pietvakarių pakraščio rajonai 5–22 m virš jūros lygio. Pati aukščiausia pakyluma yra pietvakarių pakraščio , esančiose Dudergovskio aukštumose, ši vieta iškylusi 176 m virš jūros lygio. Krasnoje selo rajonas yra Didžiojo Sankt Peterburgo administracinių ribų sudėtinė dalis.

Istorija

Sankt Peterburgo žemėlapis 1834 m.

Miestą įkūrė Rusijos caras Petras I 1703 m. gegužės 27 d. [pagal J.K.: gegužės 16 d.], atkovojus šias žemes iš Švedijos. Miestą pavadino savo globėjo Šv. Petro garbei. Miestas iškart tapo Rusijos sostine (1712–1728 m. ir 1732–1918 m.), svarbiu prekybos su Vakarais uostu. 1724 m. caras įkūrė akademinį universitetą ir mokslų akademiją. XIX a. pabaigoje nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. Buvo gubernijos ir generalgubernijos centras.

Petrograde 1917 m. įvyko Vasario ir Spalio revoliucijos. Antrojo pasaulinio karo metu miestą 871 dieną buvo apsupę vokiečiai, miestas gyveno blokados sąlygomis. Aukų atminimui įkurtos Piskariovo memorialinės kapinės. 1945 m. suteiktas miesto-didvyrio vardas.

1955 m. buvo atidarytas metropolitenas.

Miesto istorinis centras nuo 1990 m. yra UNESCO pasaulio kultūros vertybių sąraše.

1991 m. birželio 12 d. miesto gyventojai balsavo referendume už tai, kad vietoje Leningrado būtų sugrąžintas istorinis miesto vardas – Sankt Peterburgas.

Architektūra

Mieste daug XVIII – XIX a. architektūros ansamblių: Petropavlovsko tvirtovės kompleksas, Smolnis, su Žiemos rūmais ir Aleksandro kolona, Senato aikštė su paminklu Petrui I ir Šv. Izaoko katedros soboru, ansamblis, Kazanės soboras, Ostrovskio aikštė su Akademiniu dramos teatru ir Rusijos nacionaline biblioteka, su Rusų muziejumi, Marso lauku, Vasaros sodu ir .

Klasicizmo paminklai: Dailės akademija (1764–1788 m.), Admiralitetas (1806–1823 m.), Kalnų institutas (1806–1811 m.), Narvos vartai (1827–1834 m.), daug tiltų (taip pat ir pakeliamų). Sankt Peterburgo priemiesčiuose yra rūmų ir parkų ansambliai (Peterhofas, Puškinas arba Carskoje Selo, Gatčina ir kt.).

• Žiemos rūmai, Ermitažas
• stovinti Aleksandro kolona
• Prisikėlimo bažnyčia

Kultūra

Sankt Peterburge yra Rusijos mokslų akademijos centras, daug mokslo institutų, 43 aukštosios mokyklos (tarp jų – universitetas, konservatorija). 16 profesionalių teatrų (žymiausi – operos ir baleto, dramos), didelės bibliotekos (nacionalinė biblioteka, mokslų akademijos biblioteka), 43 muziejai (žymiausi – Ermitažas, antropologijos ir etnografijos, mokslo ir tyrimų), vienas seniausių šalyje Leningrado zoologijos sodas.

• Rusų muziejus
• Kunstkamera
• Muziejinis laivas „Aurora“

Sportas

Sankt Peterburge vyko 2000 m. ir 2016 m. Pasaulio ledo ritulio čempionatas. Sužaistos 2017 m. FIFA konfederacijų taurės ir XXI pasaulio futbolo čempionato varžybos.

Miestas turi UEFA Europos lygoje ir Rusijos Premjer lygoje žaidžiantį FK Zenit Sankt-Peterburg futbolo klubą, Kontinentinėje ledo ritulio lygoje besivaržantį ledo ritulio klubą bei Vieningoje lygoje ir Eurolygoje dalyvaujančią BC Zenit Sankt-Peterburg krepšinio komandą. Kiti mažiau pajėgūs klubai: FK Dinamo Sankt-Peterburg, .

• Sankt Peterburgo stadionas

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1765 m. ir 2021 m.
1765 m.	1780 m.	1800 m.	1825 m.	1840 m.	1852 m.	1870 m.	1891 m.
150 300	174 800	220 200	424 700	470 200	532 200	668 000	1 033 600
1897 m.^sur.	1910 m.	1916 m.	1920 m.	1935 m.	1941 m.	1942 m.	1944 m.
1 264 920	1 905 600	2 415 700	740 000	2 715 700	2 992 000	2 432 000	546 000
1949 m.	1979 m.^sur.	1991 m.		2011 m.	2021 m.	-	-
2 218 000	4 588 183	5 007 469	4 661 219	4 899 344	5 384 342	-	-
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2010 m. gyveno 4 879 566 žmonės: Rusai – 79,10%; Ukrainiečiai – 1,32%; Baltarusiai – 0,78%; Totoriai – 0,63%; Žydai – 0,49 %; Lietuviai – 0,07%; Nenurodė – 13,38%; Kiti – 3,23%;

1989 m. gyveno 4 990 749 žmonės: Rusai – 89,14%; Ukrainiečiai – 3,03%; Žydai – 2,13%; Baltarusiai – 1,87%; Totoriai – 0,88%; Lietuviai – 0,03%; Nenurodė – 0,08% Kiti – 3,61%;

1926 m. gyveno 2 017 141 žmonės: Rusai – 86,15%; Žydai – 5,25%; Lenkai – 2,11%; Vokiečiai – 1,05%; Estai – 0,98%; Lietuviai – 0,37%; Kiti – 4,09%;

1897 m. gyveno 1 264 920 žmonės: Rusai – 86,49%; Vokiečiai – 4,01%; Lenkai – 2,90%; Suomiai – 1,66%; Estai – 0,97%; Lietuviai – 0,30%; Kiti – 3,67%;

Taip pat skaitykite

• Sankt Peterburgo lietuviai

Šaltiniai

1. gov.spb.ru / Петербург в цифрах Archyvuota kopija 2019-03-31 iš Wayback Machine projekto.. Дата изменения: 16 апреля 2015 г.
2. Sankt Peterburgo datos Archyvuota kopija 2009-02-19 iš Wayback Machine projekto.
3. Официальный сайт Всероссийской переписи населения 2010 года. Информационные материалы об окончательных итогах Всероссийской переписи населения 2010 года
4. Всесоюзная перепись населения 1989 года. Национальный состав населения по регионам РСФСР. Ленинград
5. Всесоюзная перепись населения 1926 года. Национальный состав населения по регионам РСФСР Ленинградская область, Ленинград

Nuorodos

Valdžios svetainė:

• Oficialus Sankt Peterburgo administracijos tinklalapis

Turistams:

• Tinklalapis miesto turistamsArchyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
• st-petersburg-life.com Archyvuota kopija 2011-07-16 iš Wayback Machine projekto. anglų k.
• Internetinė pažintis su Sankt Peterburgu anglų k.
• Sankt Peterburgas virtualioje erdvėjeArchyvuota kopija 2012-01-30 iš Wayback Machine projekto.
• Pasakojimai apie Sankt Peterburgą Archyvuota kopija 2012-01-11 iš Wayback Machine projekto.
• Sankt Peterburgo istorija
• Sankt Peterburgo enciklopedija Archyvuota kopija 2018-10-08 iš Wayback Machine projekto.
• Sankt Peterburgo kita informacija Archyvuota kopija 2011-06-10 iš Wayback Machine projekto.

Muziejai ir kiti objektai:

• Ermitažas

Sankt Peterburgo laikas ir orai:

• Sankt Peterburgo laikas
• Sankt Peterburgo oras

Sankt Peterburgo transportas ir žemėlapiai:

• Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostas
• Sankt Peterburgo oficialus metro tinklalapis Archyvuota kopija 2021-01-04 iš Wayback Machine projekto.
• Sankt Peterburgo metro planas^{[neveikianti nuoroda]}
• Sankt Peterburgo metro planas lotyniškais užrašais
• Sankt Peterburgo googlemaps žemėlapis

Sankt Peterburgo medija:

• Piter FM radijas Archyvuota kopija 2011-08-12 iš Wayback Machine projekto.
• Laikraštis „Sankt Peterburgskye Vedomosti“

Sankt Peterburgo tiosioginio stebėjimo internetu vaizdo kameros ir nuotraukos:

• Panoraminė judanti vaizdo kamera su garsu Petropavlovkoje
• Vaizdas į tiltą 'Dvarcovyj most' ir Petropavlovsko tvirtovę
• Sankt Peterburgo vaizdo kameros tiesioginiu laiku – Rūmų aikštė
• Sankt Peterburgo vaizdo kameros tiesioginiu laiku – Kazanės soboras
• Sankt Peterburgo nuotraukos
• Sankt Pererburgo vaizdai

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas Autonominės sritys Žydų Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas