Sausio 31

Gru – Sausis – Vasario
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
		1	2	3	4	5
6	7	8	9	10	11	12
13	14	15	16	17	18	19
20	21	22	23	24	25	26
27	28	29	30	31
2025

Sausio 31 yra 31-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 334 dienos (keliamaisiais metais – 335).

Informacija

Vardadieniai

Astra – Astrida – Budvilas – Budvilė – Budvyda (Budvydė) – Budvydas – Judra (Judrė) – Liudvika (Liuda) – Luiza – Marcelė – (Skirmis) – Skirmantė (Skirma)

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1786 – Neries potvynis užtvindė Vilnių ir nunešė kelis Lukiškių uoste žiemai paliktus laivus, o kitus aplaužė.
• 1796 – Rusijos imperatorė Jekaterina II per Lietuvos generalgubernatorių paskelbė Lietuvos gyventojams , kuriame pareikalavo prisiekti jai ir pripažinti „amžiną ištikimybę“;
• 1905 – Šiauliuose prasidėjo tris dienas trukęs darbininkų streikas;
• 1919 – Kaune atidaryta pirmoji Raudonojo Kryžiaus ligoninė Lietuvoje;
• 1922 – įsteigta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga;
• 1935 – valdžios sprendimu Palangos paplūdimys tapo visos Lietuvos nuosavybe. Iki tol jis priklausė grafui Feliksui Tiškevičiui;
• 1991 – Vilniuje pradėjo transliacijas radijo stotis „Radiocentras“;
• 1995 – Lietuva įteikė NATO gynybos planavimo skyriui bendros gynybos planavimo dokumentą, numatantį galimybę dalyvauti programoje „Partnerystė taikos labui“;
• 2004 – „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ 2003 m. „Tolerancijos žmogumi“ paskelbė žurnalistą Algimantą Čekuolį;
• 2009 – 2008 metų Tolerancijos žmogumi išrinko apžvalgininką Mykolą Drungą;
• 2013 – Lietuvoje pradėjo veikti Google Street View.

Gimimo dienos

• 1887 m. – Rapolas Skipitis, Lietuvos teisininkas, advokatas, politinis veikėjas (m. 1976 m.).
• 1888 m. – Motiejus Pečiulionis, Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, brigados generolas. Vienintelis Lietuvoje buvo apdovanotas trimis Vyčio kryžiaus ordinais (m. 1960 m.).
• 1906 m. – Vsevolodas Dobužinskis, rusų ir lietuvių grafikas, scenografas (m. 1998 m.).
• 1918 m. – Solomonas Atamukas, istorikas, Lietuvos žydų bendruomenės veikėjas. 1st. daktaras (1979).
• 1926 m. – Vytautas Klova, Lietuvos kompozitorius ir pedagogas (m. 2009 m.).
• 1932 m. – Antanas Simonas Pilypaitis, architektas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2000 m.).
• 1936 m. – Sigitas Kudarauskas, Lietuvos inžinierius elektromechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1937 m.:
  • Irena Rudgalvienė-Lebiodaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
  • Regimantas Adomaitis, Lietuvos kino ir teatro aktorius (m. 2022 m.).
• 1938 m.:
  • Jonas Laimutis Martinkėnas, Lietuvos gydytojas otorinolaringologas, nosies ir prienosinių ančių funkcinės endoskopinės chirurgijos Lietuvoje pradininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
  • Vytautas Rančelis, lietuvių genetikas (m. 2021 m.).
• 1939 m.:
  • Romualdas Ozolas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo .
  • , Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – Jadvyga Sinkevič, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m. – , Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – , gydytoja, Lietuvos ir Anykščių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1957 m. – Gražina Pranauskienė-Burokaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1958 m.:
  • , Lietuvos ir Kretingos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Juozapas Paliakas, agronomas, verslininkas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 2001 m.).
• 1960 m. – Kęstutis Daukšys, ekonomistas, Lietuvos politinis veikėjas, Seimo narys.
• 1961 m. – , fizikas, dėstytojas, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1976 m. – Linas Balsys, Lietuvos lengvaatletis. Silpnaregis (B2).
• 1979 m. – , dainininkė, grupės Laura and the Lovers vokalistė.

Neaprašyti

• 1921 – , vienas Lietuvos partizanų vadų (slapyvardis Tauras).

Mirtys

• 1733 m. – Augustas II, Saksonijos kurfiurstas bei Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (g. 1670 m.).
• 1762 m. – Antanas Domininkas Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas (g. 1692 m.).
• 1861 m. – Cezaris Anikinis, italų architektas, po Napoleono karų XIX a. pradžioje atvykęs į Lietuvą ir čia vykdęs architektūrinius projektus (g. 1787 m.).
• 1920 m. – Feliksas Janušis, gydytojas, vertėjas, istorikas, varpininkas, lietuviškos spaudos bendradarbis, Kretingos Garbės pilietis (g. 1867 m.).
• 1928 m. – Juozas Baranauskas, valstietis, knygnešys (g. 1862 m.).
• 1951 m. – Pranas Matulaitis, knygnešys, gydytojas, politinis veikėjas. Andriaus, Petro ir Stasio Matulaičių brolis (g. 1876 m.).
• 1956 m.:
  • Antanas Kaminskas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1888 m.).
  • Povilas Budrevičius, Lietuvos karinis veikėjas, Kariuomenės teismo pulkininkas (g. 1892 m.).
• 1983 m. – Stasys Makauskas, Lietuvos žurnalistikos pedagogas, istorijos mokslų kandidatas (g. 1928 m.).
• 1993 m. – Jonas Dagys, Lietuvos botanikas, augalų fiziologas (g. 1906 m.).
• 1997 m. – Juras Abromavičius, Valstybės Saugumo Departamento (VSD) darbuotojas ir (SKAT) savanoris, kuris 1997 m. buvo susprogdintas savo automobilyje Kaune (g. 1959 m.).
• 1999 m. – Vytautas Bičiūnas, Lietuvos muzikologas, garso režisierius, kompozitorius (g. 1923 m.).
• 2019 m. – Juozas Juodis, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1923 m.).
• 2022 m. – Valdemaras Novickis, Lietuvos rankininkas, olimpinis čempionas, rankinio treneris (g. 1956 m.).
• 2025 m. – Antanas Anskaitis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1931 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 314 – įšventintas popiežius Silvestras I;
• 1208 – , Švedijos karalius pralaimi Erikui, kuris tampa naujujuo karaliumi ;
• 1865 – JAV uždrausta vergovė;
• 1865 – Robertas E. Li (Robert E. Lee) paskirtas konfederatų pajėgų vyriausiuoju vadu;
• 1901 – Maskvos Dailės teatre įvyko Čechovo pjesės „Trys seserys“ premjera;
• 1917 – Vokietija paskelbia neriboto povandeninio karo pradžią;
• 1918 – Sovietų Sąjungoje paskutinė pagal Julijaus kalendorių skaičiuojama diena. Sekanti diena skaičiuota pagal Grigaliaus kalendorių – vasario 14 d.;
• 1928 – kompanija 3M pradėjo pardavinėti lipnią juostą;
• 1929 – iš Tarybų Sąjungos ištremtas Levas Trockis;
• 1943 – po savaitę trukusių įnirtingų mūšių prie Stalingrado maršalo (Friedrich von Paulus) vadovaujama vokiečių armija pasidavė rusams;
• 1946 – paskelbta Jugoslavijos Socialistinės Federalinės Respublikos konstitucija;
• 1950 – JAV prezidentas Haris Trumenas (Harry Truman) paskelbė nurodęs sukurti vandenilinę bombą;
• 1958 – iš Kanaveralo kyšulio paleistas pirmasis JAV dirbtinis Žemės palydovas;
• 1964 – JAV paskelbtas pranešimas „Rūkymas ir sveikata“, kuriame rūkymas buvo įvardytas kaip pagrindinė plaučių vėžio priežastis;
• 1971 – JAV kosminis laivas „Apollo 14“ su trimis astronautais pasuko Mėnulio link. Vasario 5 d. laivas nusileido Mėnulyje;
• 1971 – pirmą kartą po 19 metų tarp Rytų ir Vakarų Berlyno buvo atkurtas dalinis telefono ryšys;
• 1980 – Gvatemaloje žuvo 35 žmonės, kai policija puolė Ispanijos ambasadą, kurioje valstiečiai įkaitais buvo paėmę ambasadorių ir kitus diplomatus;
• 1994 – Vokietijos automobilių gamintojas BMW paskelbė, jog iš koncerno „British Aerospace“ perka automobilių gamintoją „“;
• 1996 – Šri Lankos sostinėje Kolombe sprogo savižudžio teroristo vairuojamas sprogmenų prikrautas sunkvežimis. Žuvo 90 žmonių;
• 2000 – į Ramųjį vandenyną prie Kalifornijos krantų nukrito „Alaska Airlines“ lėktuvas „MD-83“ su 88 keleiviais ir įgulos nariais. Per aviakatastrofą niekas neišsigelbėjo;
• 2000 – už 15 pacientų nužudymą kalėti iki gyvos galvos nuteistas šeimos gydytojas iš Anglijos šiaurės vakarinės dalies (Harold Shipman), didžiausias žudikas maniakas Didžiosios Britanijos istorijoje;
• 2001 – už „Pan Am“ avialainerio susprogdinimą virš Škotijos Lokerbio vietovės kalėti iki gyvos galvos nuteistas buvęs Libijos slaptosios tarnybos agentas Abdelis Basetas al-Megrahis (Abdel Basset al-Megrahi). Jo bendrininku laikytas Al-Aminas Chalifa Fahima (Al-Amin Khalifa Fahima) buvo išteisintas;
• 2002 – Airijos katalikų bažnyčia sutiko išmokėti 128 milijonų eurų kompensaciją žmonėms, kurie vaikystėje buvo skriaudžiami religinių bendruomenių išlaikomuose vaikų namuose;
• 2004:
  • NASA robotas nuvažiavo nuo nusileidimo aikštelės ir į Žemę išsiuntė Marso paviršiaus nuotraukas. Tai buvo pirmasis kartas, kai du robotai vienu metu tyrė kitą planetą;
  • vis dar vykstant tyrimui dėl branduolinės technologijos Iranui ir Libijai pardavimo, Pakistanas iš ministro pirmininko patarėjo pareigų atleido šalies branduolinės programos kūrėją Abdulą Kaderą Chaną (Abdul Qadeer Khan);
• 2023 – užsakovui pristatytas paskutinis Boeing 747.

Gimimo dienos

• 1512 m. – , Portugalijos karalius (m. 1580 m.)
• 1543 m. – Tokugava Iejasu, Tokugavų šiogūnato ir Tokugavų šiogūnų dinastijos pradininkas Japonijoje (m. 1616 m.).
• 1797 m. – Francas Šubertas, austrų kompozitorius, romantinės muzikos pradininkas ir vienas žymiausių šios krypties kompozitorių (m. 1828 m.).
• 1817 m. – Anthony Winkler Prins, Nyderlandų rašytojas, poetas, dvasininkas, olandų menotistų kunigas, enciklopedininkas – jo vardu pavadinto žinyno Winkler Prins autorius (m. 1908 m.).
• 1868 m. – , 1914 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1928 m.).
• 1881 m. – , 1932 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1957 m.).
• 1884 m.:
  • Antuonas Austrinis, latvių rašytojas, poetas (m. 1934 m.).
  • Theodor Heuss, vokiečių politikas, pirmasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1949–959), FDP veikėjas, žurnalistas (m. 1963 m.).
• 1887 m. – Karlis Miesniekas, latvių tapytojas (m. 1977 m.).
• 1933 m. – Bernardo Provenzano, Sicilijos mafijos bosas, vadovavęs korleoniečių klanui iš Korleonės miestelio ir, manoma, de facto visai Sicilijos mafijai, nuo pirmtako Salvatorės Riinos arešto 1993 iki jo paties arešto 2006-aisiais.
• 1935 m. – Kenzaburo Oe, japonų rašytojas ir svarbi šiuolaikinės Japonijos literatūros asmenybė (m. 2023 m.).
• 1937 m. – Philip Glass, amerikiečių kompozitorius.
• 1971 m. – Patrisija Karola Velaskes Semprun, Venesuelos aktorė ir modelis.
• 1976 m.:
  • Traianos Dellas, Graikijos futbolininkas. Nacionalinės rinktinės gynėjas, šiuo metu esantis laisvuoju agentu. 2004 m. su Graikijos rinktine tapo Europos čempionu, čempionate įmušė pergalingą įvartį į Čekijos vartus.
  • Taironas Nesbis, JAV krepšininkas, žaidęs NBA. 2004–2005 m. sezone atstovavo Vilniaus Lietuvos Ryto klubui.
• 1979 m. – Daniel Tammet, britas, turintis aukštafunkcinį autistinį , pasižymintis ypatingais matematiniais ir lingvistiniais gebėjimais.
• 1981 m. – Džastinas Timberleikas, amerikiečių dainininkas, aktorius, pradėjęs karjerą „“ grupėje.
• 1982 m.:
  • Helena Paparizou, Graikijos dainininkė, išgarsėjusi po pergalės 2005 m. Eurovizijos dainų konkurse.
  • Janis Spruktis, Latvijos ledo ritulio puolėjas. Spruktis pastaruoju metu yra svarbus Latvijos rinktinės žaidėjas.

Neaprašyti

• 1882 – , rusų balerina;
• 1938 – Beatričė (Beatrix), Nyderlandų karalienė.

Mirtys

• 1729 m. – Jakob Roggeveen, olandų jūrininkas, keliautojas, teisininkas (g. 1659 m.).
• 1828 m. – Aleksandras Ypsilantis, Grafas, Rusijos imperijos karininkas, Graikijos nepriklausomybės karo vadas, nacionalinis Graikijos didvyris (g. 1792 m.).
• 1888 m. – Jonas Boskas, katalikų kunigas, 1934 metais paskelbtas šventuoju – auklėtojų ir katalikų mokytojų globėju (g. 1815 m.).
• 1913 m. – Boleslovas Mykolas Ruseckas, dailininkas, tapytojas, garsaus dailininko Kanuto Rusecko sūnus (g. 1824 m.).
• 1924 m. – Curt von Bardeleben, grafas ir Vokietijos šachmatų meistras baigęs gyvenimą savižudybe – iššokimu pro langą. Jo gyvenimas aprašytas Vladimiro Nabokovo romane Lužino gynyba. Curt von Bardeleben nuo 1887 iki 1891 m. redagavo Vokietijos šachmatų žurnalą (g. 1861 m.).
• 1970 m. – Michailas Milis, tarybinis sraigtasparnių konstruktorius, mokslininkas, technikos mokslų daktaras (1945 m; atitinka Lietuvos habilituotą daktarą), Socialistinio Darbo didvyris (1966 m.) (g. 1909 m.).
• 1973 m. – , 1969 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1895 m.).
• 1986 m. – Filipas Džesapas, amerikiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, Kolumbijos universiteto profesorius, diplomatas, Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ) teisėjas (1961–1970) (g. 1897 m.).
• 1990 m. – Knutas Olofas Falkas, švedų mokslininkas, baltistas ir slavistas, etnografas, tarpkalbinių ryšių tyrėjas (g. 1906 m.).

Neaprašyti

• 1956 – (A. A. Milne), knygų vaikams autorius, „Mikės Pūkuotuko“ kūrėjas;
• 1974 – (Samuel Goldwyn), JAV kino prodiuseris ir vienas iš kino studijos „Metro Goldwyn Mayer“ įkūrėjų.

Šaltiniai

Vikiteka: Sausio 31 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. „Senojo Vilniaus uostas: sudėtinga laivyba ir neįmantrus upeivių gyvenimas“. vilniausgalerija.lt. . 2022 m. 1 gegužės d
2. Gedulas rankinio bendruomenėje: mirė olimpinis ir pasaulio čempionas Valdemaras Novickis. Delfi.lt. 2022-01-31. Nuoroda tikrinta 2022-01-31.
3. Mirė žurnalistas, redaktorius Antanas Anskaitis. LŽS. 2025-02-01. Nuoroda tikrinta 2025-02-01.
4. The Mode of Christian Baptism: A Sermon, Preached in the City of Louisville ... June 20th, 1858. Printed at the office of the Daily Courier. 1858. p. 49.
5. Medium Aevum. Society for the Study of Mediæval Languages and Literature. 1932. p. 200.
6. Johnson, Gene (1 February 2023). "Boeing bids farewell to an icon, delivers last 747 jumbo jet". AP
7. William Henry Harrison (1839). The Tourist in Portugal. R. Jennings. pp. 34
8. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
9. (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai