Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Skalumas mineralogijoje aprašo kristalinių medžiagų polinkį skilti iš anksto numatomomis plokštumomis, kai po skilimo gaunamas lygus paviršius.

Šį savybė svarbi atskiriant mineralus. Įvairūs kristalų skilimo ypatumai leidžia lengviau šlifuoti ar pjaustyti skirtingus mineralus. Vieni kristalai skyla lengviau, kiti – sunkiau, tačiau net ir pačius kiečiausius (žr. Moso skalę) mineralus galima suskaldyti pagal skalumo plokštumas. Pavyzdžiui, pats kiečiausias mineralas, deimantas, skyla keturiomis kryptimis, lygiagrečiomis oktaedro sienelėmis.

Priklausomai nuo mineralo sugebėjimo skilti, skiriamos šios skalumo klasės:

labai tobulas skalumas (žėrutis)
tobulas skalumas (kalcitas, galenitas)
vidutiniškai tobulas skalumas (kartais vadinamas geru) (piroksenas, fluoritas)
netobulas (blogas) skalumas (granatas)
labai netobulas (labai blogas ar mineralas neskalus) (kvarcas)

Kai kurių mineralų kristalų skalumas:

Skalumo forma	Skalumo plokštumų skaičius	Kampas tarp plokštumų	Būdingas mineralas

Kubas (100)	3	90°	Halitas (Na Cl)
Oktaedras (111)	4	109°	Fluoritas (CaF₂)
Rombododekaedras (110)	3	120°	Sfaleritas (ZnS)
Romboedras (1011)	3	105°	Kalcitas (CaC O₃)
Pinakoidas (001)	1		Muskovitas