Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Slovėnai
Slovėnai tradiciniais XIX a. drabužiais
Gyventojų skaičius	~2,5 mln.
Populiacija šalyse	Slovėnija: 1 800 000 Jungtinės Amerikos Valstijos: 178 415 Italija: ~83 000 – 100 000 Vokietija: 50 000 Kanada: 35 940 Argentina: ~30 000 Australija: 20 000 – 25 000 Austrija: 24 855 Kroatija: 13 173
Kalba (-os)	slovėnų
Religijos	katalikai (dauguma), protestantai
Giminingos etninės grupės	kroatai, serbai, bosniai ir kiti

Slovėnai (slovėn. Slovenci) – pietų slavų tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Balkanuose, daugiausia Slovėnijoje. Kalba slovėnų kalba. Populiacija sudaro ~2,5 mln. žmonių. Slovėnai sudaro nedideles tautines mažumas, įsikūrusias aplink šiuolaikinę Slovėnijos valstybę: Vengrijoje (Vašo medė), Italijoje (Triesto, Udinės, Goricijos provincijos), Austrijoje (Karintija), Kroatijoje, Serbijoje. Slovėnų diaspora gyvena JAV, Australijoje, Argentinoje, Vokietijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, kitose Europos, Pietų Amerikos šalyse.

Slavai į regioną tarp Alpių ir Adrijos jūros atsikraustė VI a. Čia jie sudarė valstybinį darinį, kuriam vadovavo karalius . Nors jam mirus, genčių sąjunga žlugo, dabartinėje Karintijoje susidarė slavų valstybė Karantanija. Dėl avarų pavojaus, VIII a. Karantanijos slavai apsikrikštijo ir sudarė sąjungą su . Dėl vengrų ir germanų invazijų, ši slavų valstybė žlugo.

Slovėnų tauta pradėjo formuotis XVI a., kuomet slovėnų žemėse prasidėjo reformacija, pastorius Primož Trubar pradėjo užrašinėti kūrinius slovėnų kalba. Toliau slovėnų tauta formavosi Austrijos-Vengrijos laikais, o XIX a. susiformavo slovėnų nacionalizmas, iškelta nepriklausomos Slovėnijos idėja. XIX a. pab. – XX a. pr. daug slovėnų emigravo į JAV ir kitas Amerikos šalis. Po I pasaulinio karo dauguma slovėnų įstojo į Jugoslavijos karalystę. Italijoje likę slovėnai buvo prievarta asimiliuojami, todėl daug jų emigravo į Vakarus arba į Jugoslaviją. Tuo tarpu referendume nubalsavo už pasilikimą Austrijos sudėtyje. Po II pasaulinio karo, slovėnai išliko Jugoslavijos sudėtyje, prie jos prijungta dalis Italijos slovėnų žemių (Triestas po ilgų ginčų liko Italijai). Jugoslavijoje Slovėnija buvo ekonomiškai lyderiaujanti respublika, o 1991 m. (po 10-ies dienų karo), Slovėnija tapo nepriklausoma šalimi.