Azərbaycanca  AzərbaycancaБеларуская  БеларускаяDeutsch  DeutschEnglish  EnglishFrançais  FrançaisҚазақ  ҚазақLietuvių  LietuviųРусский  Русскийภาษาไทย  ภาษาไทยTürkçe  TürkçeУкраїнська  Українська
Pagalba
www.global-lt3.nina.az
  • Pradžia
  • Vikipedija
  • Muzika

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Vakarų slavai

  • Pagrindinis puslapis
  • Vikipedija
  • Vakarų slavai
 image  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vakarų slavai – slavų tautos. Dabartiniams vakarų slavams priskiriami lenkai, čekai, sileziečiai, slovakai, sorbai, kašubai ir polabai.

Istorija

image
Vakarų slavų genčių sąjungos X a.
image
Šalys kur gyvena Vakarų slavai (pažymėta šviesiai žalia spalva)

Maždaug V a. slavai plėtėsi į vakarus link Oderio-Vyslos ir į dabartinę Vokietiją iki Elbės bei Zalės. Vėliausiai iki V a. pabaigos slavai apsigyveno Viduriniame Dunojaus baseine (dabartinė Slovakija, Vengrija, taip pat dabartinė Pietų Moravija). Viskas vyko gerokai komplikuočiau, pvz., dabartinė Slovakija greičiausiai buvo apgyvendinama keliomis bangomis tiek iš šiaurės, tiek iš pietų. Antroje VI a. pusėje langobardams traukiantis nuo Dunojaus, slavai plito į Panoniją, ir Karintiją iki pat dabartinės Aukštutinės Austrijos, Štirijos, Karintijos ir Krainos, net iki Tirolio.

Pietiniai vakarų slavai apie 623 m. sukūrė Samo valstybę, kaip atsaką į avarų įsiveržimą į Panoniją. Prieš VIII a. pabaigą buvo susikūrusi ir Nitros kunigaikštystė dabartinės Slovakijoje teritorijoje, joms susivienijus 833 m. susikūrė Didžioji Moravijos Kunigaikštystė, kuri greitai plėtėsi, tačiau X a. pirmoje pusėje buvo sužlugdyta iš Azijos kilusių vengrų (madjarų) klajoklių genčių. Centrinės Didžiosios Moravijos gyventojai slavų tekstuose vadinami slovieni (t. y., 'slavai') arba „moravų tautos“. Žodžiu slovieni vadinti ir slavai, gyvenę dabartinėje Vengrijoje, Slovėnijoje ir Slavonijoje – iš to kilę dabartiniai etnonimai slovakai ir slovėnai.

Į vakarus nuo Didžiosios Moravijos gyveno dabartinių čekų protėviai, daugiausia atskirose gentyse. XI a. didžiausia iš šių genčių čekus suvienijo į vieną tautą.

XI a. čekai užkariavo vakarinę buvusios Didžiosio Moravijos centro dalį (dabartinė Moravija). Jos gyventojai moravai apie XIX a. buvo sučekinti. Iš rytinės šios teritorijos dalies (dabartinė Slovakija), valdant vengrams X-XV a., susiformavo dabartiniai slovakai.

Lužicoje, padalintoje tarp Saksonijos ir Brandenburgo, tebegyvena sorbai, šiaurės vakarų slavų palikuonys, iki šiol išsaugoję savo archaišką kalbą.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 19 Gegužė, 2025 / 19:18

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, +18, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, xxx, sex

Naujausi straipsniai
  • Gegužė 18, 2025

    Palapinė

  • Gegužė 18, 2025

    Paideia

  • Gegužė 18, 2025

    Pavasaris

  • Gegužė 19, 2025

    Portugalų kalba

  • Gegužė 18, 2025

    Poplūdis

www.NiNa.Az - Studija

  • Vikipedija
  • Muzika
Susisiekite
Kalbos
Susisiekite su mumis
DMCA Sitemap
© 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
Viršuje