Rokiškis

Kitos reikšmės – Rokiškis (reikšmės).

Rokiškis – miestas Lietuvos šiaurės rytuose, Panevėžio apskrityje, 60 km į šiaurę nuo Utenos. Rokiškio rajono savivaldybės, Rokiškio miesto seniūnija, taip pat kaimiškosios seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas – garsėja senąja architektūra, gražiomis kultūrinėmis tradicijomis, kraštotyros muziejumi.

Rokiškis
Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia ir Rokiškio Šv. Juozapo koplyčia
Rokiškis 55°57′14″š. pl. 25°35′31″r. ilg. / 55.954°š. pl. 25.592°r. ilg. / 55.954; 25.592 (Rokiškis)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Panevėžio apskritis
Savivaldybė	Rokiškio rajono savivaldybė
Įkūrimo data	1499 m.
Meras	Ramūnas Godeliauskas
Gyventojų (2023)	11 606
Plotas	11,62 km²
Tankumas (2023)	999 žm./km²
Pašto kodas	LT-42001
Tinklalapis	[www.rokiskis.lt]
Vikiteka	Rokiškis
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Rõkiškis Kilmininkas: Rõkiškio Naudininkas: Rõkiškiui Galininkas: Rõkiškį Įnagininkas: Rõkiškiu Vietininkas: Rõkiškyje
lenk. Rakiszki, vok. Rokischken, rus. Ракишки

Centre stovi Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (nuo 1877 m., su Rokiškio Šv. Juozapo koplyčia, šventoriaus tvora su vartais), Kalvarijos, Rokiškio Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (nuo 1939 m.), yra kapinės (Laukupio g. ir Kalneliškiuose), Rokiškio sentikių cerkvė, Nepriklausomybės aikštė. Veikia Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka, kultūros rūmai, paštas (LT-42001), centrinė rajono ligoninė, Rokiškio psichiatrijos ligoninė, į šiaurę nuo tvenkinio – dvaro sodyba ir parkas, Rokiškio krašto muziejus, yra prakartėlių muziejus (atidarytas per 2007 m. Kalėdas), buvusi muzikos mokykla (nuo 1785 m., po to 1883–1904 m.). Stovi paminklas „Arka“ (autoriai – Leonas Žuklys ir G. Žuklys).

Laisvės paminklas

Etimologija

Riboženklis su data

Miesto pavadinimas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Rokas, pridėjus priesagą -iškis.

Geografija

Per miestą teka Nemunėlio intakas Laukupė, kurios slėnyje įrengta keletas nedidelių tvenkinių. Miesto pietiniu pakraščiu eina Radviliškio–Daugpilio geležinkelis, ten įsikūrusi Rokiškio geležinkelio stotis. Rytuose telkšo .

Miesto dalys

Rokiškio pietinėje dalyje yra Apušotas – pramoninis mikrorajonas. Šiaurės vakaruose yra Velniakalnis – kolektyvinių sodų priemiestis.

Istorija

Paberžė pavaizduota XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M.K.Radvila, 1613 m. (Fragmentas)

Miestas įeina į sėlių genties gyventos teritorijos ribas. Miestas pirmą kartą minimas 1499 m. rugsėjo 21 d. kunigaikščio Aleksandro privilegijoje dėl girios kirtimo, kai čia stovėjęs Rokiškio dvaras (nors esama nuomonių, kad Rokiškis buvęs jau XIII amžiuje). Rašte nustatomos Rokiškio ir Pienionių valsčiaus girios. Apie 1500 m. minima Rokiškio bažnyčia ir parapija. 1516 m. minimas miestas. 1523 m. Rokiškyje apsigyveno kunigaikščiai Krošinskiai, valdę miestą 200 metų. Vėliau Rokiškio dvaro savininkais tapo grafai Tyzenhauzai, pastatę iki šių dienų išlikusį Rokiškio dvaro ansamblį, neogotikos architektūros paminklą – Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią.

1810 m. Rokiškis minimas kaip apskrities centras, kuriam priklausė šie dvarai ir palivarkai:

• Aknysta (Oknista)
• Aukštadvaris (Wysoki dwor)
• Veduviškis (Wederuwszcyna)
• Lukštai (Lukszty)
• Ignotiškis (Ignalin)
• Uljanava (Julianow)
• Rokiškis (Rakiszki)
• Skemai (Skiemiany)
• Litviniškės (Litwiniszki)
• Rokiškėlės (Rakiszeczki)
• Skrebiškės (Skrobiszki)
• Dagiliai (Dogile)
• Kamajai (Komaje)

Zameto namas Nepriklausomybės aikštėje

XVIII a. pabaigoje I. Tyzenhauzas pertvarkė miestelį – suformuota erdvi stačiakampė aikštė, kurią su dvaru jungė 1 km alėja. Tyzenhauzų iniciatyva Rokiškyje pastatyti prekybos namai (prekybos rūmai), viešbutis, alaus darykla, plytų fabrikas, malūnas, ligoninė, mokykla. Perkėlus dvaro sodybą toliau nuo turgaus aikštės pasikeitė miestovaizdis. Centrinė aikštė iš trikampės tapo stačiakampe ir sujungė dvarą rytuose su Rokiškio bažnyčia vakaruose. XIX a. viduryje iš Tyzenhauzų dvarą perėmė Pšezdzieckiai. Miestelis pradėjo sparčiau augti 1873 m., kai per jį buvo nutiestas geležinkelis.

Rokiškis miestu laikomas nuo XVIII a. (kitais šaltiniais – nuo 1920 ar 1924 metų). 1883 m. atidaryta muzikos ir giedojimo mokykla, vėliau tapusi vaikų muzikos mokykla (mokėsi Juozas Tallat-Kelpša, Juozas Gruodis, Mikas Petrauskas). XIX a. pabaigoje Rokiškis Zarasų apskrities miestelis, dvaras ir kaimas, valsčiaus centras.

Pokario metais apylinkėse veikė Algimanto apygardos, Kunigaikščio Margio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė kombinuotųjų pašarų gamykla, „Neries“ gamybinio susivienijimo žemės ūkio mašinų gamykla, eksperimentinis maisto produktų kombinatas, sūrių gamykla, grūdų produktų kombinatas. Buvo liaudies teatras, kultūros mokykla. 1961–1985 m. veikė Rokiškio oro uostas, aptarnavęs reguliariai skraidžiusius An-2 tipo lėktuvus maršrutu Rokiškis-Vilnius.

1993 m. patvirtintas dabartinis Rokiškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1499 m.	Rokiškio valsčiaus centras	Vilniaus vaivadija
1512 m.		?
1861–1915 m.		Zarasų apskritis
1916–1950 m.		Rokiškio apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Rokiškio apylinkės centras	Rokiškio rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1995 m.
1995–	Rokiškio miesto seniūnija, Rokiškio kaimiškosios seniūnijos centras	Rokiškio rajono savivaldybės centras	Panevėžio apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m.	1868 m.*	1897 m.^sur.	1899 m.*	1923 m.^sur.	1931 m.	1939 m.	1959 m.^sur.
200	529	2 700	3 000	4 325	4 630	5 480	5 500
1970 m.^sur.	1976 m.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2017 m.	2021 m.^sur.
9 153	11 800	13 192	17 826	16 746	14 351	12 738	11 770
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Senamiesčio pastatas

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 14 351 žmonės: Lietuviai – 92,08 % (13214); Rusai – 6,28 % (901); Lenkai – 0,39 % (56); Baltarusiai – 0,26 % (37); Ukrainiečiai – 0,24 % (35); Kiti – 0,75 % (108).

2001 m. gyveno 16 746 žmonės: Lietuviai – 91,32 % (15293); Rusai – 7,12 % (1193); Lenkai – 0,38 % (64); Ukrainiečiai – 0,32 % (53); Baltarusiai – 0,23 % (39); Kiti – 0,62 % (104).

1923 m. gyveno 4 325 žmonės: Lietuviai – 48,88 % (2114); Žydai – 46,54 % (2013); Lenkai – 1,9 % (82); Rusai – 1,6 % (69); Baltarusiai – 0,25 % (11); Kiti – 0,83 % (36).

Žymūs žmonės

• Antonijs Urbšs (1879–1965), latvių katalikų bažnyčios veikėjas, vyskupas.
• Stanisław Pławski (1883–1950), politikas, visuomenės veikėjas.
• Stanislovas Veršelis (1894–1938) sovietinis pulkininkas, sušaudytas stalinizmo metais.
• Jakovas Smuškevičius (1902–1941), pilotas, sovietinis veikėjas.
• Monika Mironaitė (1913–2000), teatro ir kino aktorė.
• Konstantinas Puodėnas (1923–2009), ekonomistas, esperantininkas.
• Irena Jasiūnaitė (1925–2021), dainininkė (mecosopranas), operos primadona.
• Jonas Mockus (1931–2021), matematikas.
• Algirdas Brazauskas (1932–2010), Lietuvos prezidentas, LKP CK pirmasis sekretorius.
• Stanislovas Stankevičius (1934–2023), kunigas, pirmasis Alytaus rajono Garbės pilietis.
• Jonas Jackevičius (1937–2023), žurnalistas, poetas, dailininkas.
• Eugenijus Kazimieras Jovaiša (g. 1940 m.), dailininkas, odininkas.
• Bronius Bružas (g. 1941 m.), dailininkas, vitražistas.
• Vladislovas Janiūnas (1941–2020), pedagogas, sporto komentatorius.
• Antanas Trumpa (g. 1942 m.), verslininkas, pramonininkas.
• Vaiva Mainelytė (g. 1948 m.), teatro ir kino aktorė.
• Loreta Graužinienė (g. 1963 m.), politikė.
• Daiva Jodeikaitė (g. 1966 m.), krepšininkė.
• Dangutė Mikutienė (g. 1966 m.), politikė.
• Ramūnas Rudokas (g. 1968 m.), Lietuvos aktorius, renginių vedėjas.
• Jolanta Vilutytė (g. 1969 m.), krepšininkė.
• Aušra Bimbaitė (g. 1982 m.), krepšininkė.
• Raivydas Stanys (g. 1987 m.), lengvaatletis.
• Liveta Jasiūnaitė (g. 1994 m.), ieties metikė, Lietuvos čempionė.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Rokiškio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras
• 1 gimnazija:
  • Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija (Rokiškio Romuvos gimnazija)
• 2 progimnazijos:
  • Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazija
  • Rokiškio Senamiesčio progimnazija
• (Kavoliškyje)
• 3 darželiai-mokyklos: „Nykštukas“, „Ąžuoliukas“ ir „Varpelis“
• Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka
• Panevėžio kolegijos Rokiškio filialas (anksčiau veikė Rokiškio kultūros mokykla).

Miestų partnerystė

• Pabianicės, Lenkija
• , Vokietija
• Tapa, Estija
• Aukštutinės Dauguvos savivaldybė, Latvija
• Cėsys, Latvija
• Ludza, Latvija
• Viesytė, Latvija
• Ozurgetis, Gruzija
• Provadija, Bulgarija
• Borša, Rumunija
• Harbinas, Kinijos LR
• Dubnas, Ukraina

Sportas

• FK Rokiškis (futbolas)
• Rokiškio Nemunas (ledo ritulys)
• (krepšinis)
• (futbolas)
• SK Entuziastai (sporto klubas)

Galerija

• Nepriklausomybės aikštė
• Kapinių koplyčia
• Kultūros centras
• Savivaldybė
• Respublikos gatvė
• Nepriklausomybės paminklo atidengimo ceremonija 1931 m.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Ракишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 26 (51) : Рабочая книжка — Резолюция. С.-Петербургъ, 1899., 220 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 271 psl.
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 180–181
5. „Rokiškio rajono savivaldybė“. Suarchyvuotas originalas 2016-01-06. Nuoroda tikrinta 2016-03-04.
6. Rakiszki (5). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 502 psl. (lenk.)
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Rokiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 96 psl.
10. Rokiškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 469 psl.
11. Rokiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 562
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
14. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
16. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
17. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
18. 1923 m. surašymo duomenys
19. ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDRADARBIAVIMO PARTNERIŲ SĄRAŠAS

Nuorodos

• Rokiškis – sūrio sostinė (sud. Aušra Zibolienė). – Rokiškis: Rokiškio sūris, 2007. – 136 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9538-1-4
• Rokiškis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 136 psl.
• Rokiškio rajono savivaldybė
• Rokiškėnų tinklalapis Archyvuota kopija 2010-12-04 iš Wayback Machine projekto.
• Rokiškis senuose pašto atvirukuose