Zagrebas

Zagrebas – Kroatijos sostinė ir didžiausias miestas. Jis yra šalies politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo centras. Miestas įsikūręs pietinėje Medvednicos kalno papėdėje, šiauriniame Savos krante, 120 metrų virš jūros lygio. Šiame Vidurio Europos mieste, kuris yra žemyninės Kroatijos centre, susitinka rytų ir vakarų Europa. Yra universitetas (įkurtas 1669 m.), operos rūmai, muzikos ir meno akademijos, Kroatijos mokslų akademija, bibliotekų, 21 muziejus ir 10 teatrų.

Zagrebas kroat. Zagreb
Zagrebo senamiestis
Zagrebas 45°49′00″ š. pl. 15°59′00″ r. ilg. / 45.81667°š. pl. 15.98333°r. ilg. / 45.81667; 15.98333 (Zagrebas)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Kroatija
Gyventojų (2018 m.)	802 338
Plotas	545 km²
Tankumas (2018 m.)	1 472 žm./km²
Vikiteka	Zagrebas
Kirčiavimas	Zãgrebas

Miestas yra padalytas į du didelius rajonus: senamiestį (Gornji Gradas arba Aukštutinis miestas), kuriam priklauso du ant kalvų išsidėstę rajonai (Gradecas ir Kaptolas), ir modernius rajonus (Donji Gradą arba Žemutinį miestą) lygumoje. Aukštutinio ir žemutinio miesto sankirtoje plyti didelė aikštė, skirta Kroatijos gubernatoriui Jelačiciui (Trg bana Jelačica). Senamiestyje įsikūrę pagrindiniai religinės, politinės ir administracijos valdžios centrai. Modernesnėje miesto dalyje yra muziejai, Nacionalinis teatras, Senųjų meistrų galerija, Moderniosios dailės galerija. Į pietus nuo sodų yra su skulptūromis Botanikos sodas.

Istorija

Miesto apylinkėse žmonių gyventa dar neolito laikotarpiu. Romėnai netoli dabartinio miesto buvo įkūrę Andautoniją (dabar Šćitarjevo kaimas), kuri egzistavo I–V a. Slavų gentys čia gyveno jau VI a. Jie įkūrė tvirtovę ir pavadino Gradec; netoliese jie įkūrė religinį miestelį Kaptol, kuriame 1094 m. Vengrijos karalius , grįžęs iš karo su Kroatija, įsteigė vyskupiją. Miestai plėtėsi, riba tarp jų buvo Medveščako upelis. X a. Gradecas paskelbtas Kroatijos karalystės sostine. bet XI a. Kroatija atiteko vengrams. Abu miestus užpuolė totoriai 1242 m. Vengrijos karalius Bela IV atsidėkodamas už saugų prieglobstį nuo totorių Gradecą tais metais paskelbė laisvuoju karališkuoju miestu, kuris pavaldus tik karaliui, o jo gyventojai turėjo didelę veiklos laisvę.

Kroatijos banas 1850 m. Gradecą ir Kaptolą sujungė į vieną miestą – Zagrebą (vok. Agram). Šis pavadinimas neformaliai buvo vartojamas abiem susijungusiems miestams jau nuo XVII a. Pirmuoju Zagrebo meru tapo paskutinis Gradeco meras Janko Kamaufas. 1862 m. geležinkelis sujungė Zagrebą su Sisaku ir Zidani Mostu. 1863 m. atidaryta degių dujų gamykla. 1867 m. Zagrebas tapo Kroatijos ir Slavonijos regiono Austrijos-Vengrijos sudėtyje sostine. 1878 m. mieste buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo. Nuo žemės drebėjimo 1880 m. iki Pirmo pasaulinio karo Zagrebas suklestėjo ir įgijo dabartinį pavidalą. 1918 m. įėjo į Serbų, kroatų ir slovėnų karalystę (nuo 1929 m. – Jugoslavija), po 1991 m. – nepriklausomos Kroatijos sostinė.

2020 m. Zagrebą sudrebino 5,5 balų žemės drebėjimas. Nukentėjo įvairūs istoriniai pastatai. Nukentėjo vienas katedros bokšto kryžius. Tai buvo stipriausias žemės drebėjimas nuo 1880 m.

Sportas

Mieste 1976 m. vyko V Europos futbolo čempionatas.

Futbolas

• HŠK Concordia Zagreb
• NK Croatia Sesvete
• NK Dinamo Zagreb
• NK Dubrava Zagreb
• HŠK Građanski Zagreb (1911–1945)
• HAŠK Zagreb
• NK Hrvatski Dragovoljac
• NK Lokomotiva Zagreb
• NK Lučko Zagreb
• NK Trešnjevka Zagreb
• NK Zagreb
• Zagreb XI

Miestai-partneriai

Zagrebo miestai-partneriai:

Maincas (1967.) Sankt Peterburgas (1968.) Trumsė (1971.) Kiotas (1972.) Krokuva (1975.) Lisabona (1977.) Pitsbergas (1980.) Šanchajus (1980.)

Bolonija, Italija (1984.) Budapeštas (1994.) Viena (1994.) Sarajevas (2001.) Liubliana (2001.) Belgradas (2003.) Podgorica (2006.) Ankara (2008) Londonas (2009.)

Galerija

• Miesto centras
• Kroatijos geležinkelio rūmai
• Maksimiro parkas, atidarytas 1794 m., seniausias mieste.
• Senoji rotušė
• Meno ir amatų muziejus
• Kroatijos nacionalinis teatras
• Westgate prekybos centras, didžiausias Kroatijoje.
• Kroatijos valstybės archyvas

Šaltiniai

1. Demografska kretanja, Grad Zagreb, pristupljeno 20. listopada 2018.
2. „Zagreb“. britannica.com. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 31 d..
3. Oliver, Jeanne (2015-02-26). Croatia Traveller's Zagreb and Beyond: A practical guide to visiting Zagreb, Croatia (anglų). Croatia Traveller. ISBN 978-1-311-66016-9.
4. Stone, Zofia (2017-03-01). Genghis Khan: A Biography (anglų). Vij Books India Pvt Ltd. ISBN 978-93-86367-11-2.
5. Zagreb: turistički vodič (kroatų). Masmedia d.o.o. 1970. ISBN 978-953-157-464-8.
6. Gradovi prijatelji Archyvuota kopija 2007-12-22 iš Wayback Machine projekto.
7. „Intercity and International Cooperation of the City of Zagreb“. 2006–2009 City of Zagreb. Suarchyvuotas originalas 2017-07-07. Nuoroda tikrinta 23 June 2009.
8. „Gradovi prijatelji grada Zagreba“. Nuoroda tikrinta 20 June 2017.
9. „Na Bundekfestu prvi put i gradovi prijatelji-Rim, Beč, Budimpešta i Ljubljana“. Nuoroda tikrinta 20 June 2017.
10. „Saint Petersburg in figures – International and Interregional Ties“. Saint Petersburg City Government. Suarchyvuotas originalas 24 February 2009. Nuoroda tikrinta 23 March 2008.
11. „Sister Cities of Kyoto City“. City of Kyoto. Suarchyvuotas originalas 21 January 2014. Nuoroda tikrinta 21 January 2014.
12. „Lisboa – Geminações de Cidades e Vilas“ [Lisbon – Twinning of Cities and Towns]. Associação Nacional de Municípios Portugueses [National Association of Portuguese Municipalities] (portugalų). Suarchyvuotas originalas 2015-02-01. Nuoroda tikrinta 23 August 2013.
13. „Acordos de Geminação, de Cooperação e/ou Amizade da Cidade de Lisboa“ [Lisbon – Twinning Agreements, Cooperation and Friendship]. Camara Municipal de Lisboa (portugalų). Suarchyvuotas originalas 31 October 2013. Nuoroda tikrinta 23 August 2013.
14. „Budapest – Testvérvárosok“ [Budapest – Twin Cities]. Budapest Főváros Önkormányzatának hivatalos oldala [Official site of the Municipality of Budapest] (vengrų). Suarchyvuotas originalas 9 August 2013. Nuoroda tikrinta 14 August 2013.
15. „Sister Cities of Ankara“. ankara.bel.tr. Suarchyvuotas originalas 2018-12-24. Nuoroda tikrinta 2021-02-28.