Daugpilis

Daugpilis (latv. Daugavpils, latg. Daugpiļs, t. y. pilis prie Dauguvos; carinėje Rusijoje Dvinsk) – miestas Latvijos pietryčiuose, prie Dauguvos upės. 1893–1920 m. vadintas Dvinsku. Antrasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas. Svarbi sausumos ir vandens kelių sankryža; geležinkelio parko remonto įmonė. Elektros instrumentų, dviračių, sintetinio pluošto, audinių, baldų, avalynės ir maisto pramonės įmonės. Veikia Daugpilio universitetas, filialas,Latgalos zoologijos sodas.

Daugpilis latv. Daugavpils, latg. Daugpiļs
„Bažnyčių kalne“: šalia bokštus iškėlusio katalikų, evangelikų ir stačiatikių šventovės
Daugpilis 55°53′0″ š. pl. 26°32′0″ r. ilg. / 55.88333°š. pl. 26.53333°r. ilg. / 55.88333; 26.53333 (Daugpilis)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Latvija
Istorinis regionas	Latgala
Įkūrimo data	1582
Meras	Andrejs Elksniņš
Gyventojų (2021)	80 627
Plotas	72,48 km²
Tankumas (2021)	1 112 žm./km²
Altitudė	102 m
Pašto kodas	LV-540(1-2); LV-540(4-5); LV-5410; LV-54(12-15); LV-54(17-20); LV-5422; LV-5465
Tinklalapis	www.daugavpils.lv
Vikiteka	Daugpilis
Kirčiavimas	Daũgpilis

Miesto planas 1655 m.

Daugpilio centras (Naujasis Forštatas) XX a. pr.

Daugpilio tvirtovė. Šiuolaikinis vaizdas

Istorija

Miestą įkūrė Livonijos ordinas, už 18 km nuo buvusios lietuvių gyvenvietės Naujinio. Nuo 1275 m. buvo komtūrijos centras su įtvirtinta Dinaburgo pilimi.

Lietuviai ne kartą ją puolė, sugriaudavo, o 1281–1313 m. valdė. 1561–1569 m. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, vėliau – ATR. 1577 m. Dinaburgą užėmė ir nuniokojo rusų kariuomenė, vadovaujama Ivano IV. Miestas buvo atstatytas visai kitoje vietoje – 19 km žemiau Dauguvos. (Joje šiandien ir išsidėstęs dabartinis Daugpilis). Naujosios Dinaburgo tvirtovės statybą pabaigė Lietuvos-Lenkijos karalius Steponas Batoras, 1582 m. naujajam miestui suteikė Magdeburgo teises. Nuo 1677 m. Dinaburgas tapo sostine.

XVII a. Dinaburgas trumpam (1656–1667 m.) pervadintas Borisoglebsku. Po pirmo ATR padalinimo 1772 m. pateko į Rusijos imperiją, nuo 1802 m. priklausė Vitebsko gubernijai.

XIX a. pr. mieste pastatyta karinė Daugpilio tvirtovė, suvaidinusi svarbų vaidmenį 1812 m. atremiant Napoleono puolimą.

1826 m. pagal Peterburge patvirtintą projektą prasidėjo intensyvi miesto statyba – tvirtovės kariškiams bei jų šeimų nariams reikėjo gyvenamo ploto. Įsikūręs svarbių vandens bei sausumos keių sankryžoje Daugpilis tapo svarbiu transporto mazgu. XIX a. traukiniai kursuodavo į Peterburgą (nuo 1860 m.), į Rygą (nuo 1861 m.), į Varšuvą (nuo 1862 m., pastačius geležinkelio tiltą), į Oriolą (nuo 1866 m.) ir į Radviliškį (nuo 1873 m.).

XIX ir XX a. sandūroje mieste veikė daugiau nei 60 pramonės įmonių, iš kurių stambiausios buvo: geležinkelio dirbuvės, odos apdirbimo gamyklos, degtukų ir sagų fabrikai. Pirmasis medinis tiltas, kuris sujungė abu Dauguvos krantus, buvo pastatytas dar 1812 m. Vėliau įrengti dar keli mediniai, o nuo 1853 m. – ir pirmasis plieno konstrukcijų tiltas Baltijos kraštuose.

Carinės Rusijos valdymo laikotarpiu gyventojų daugumą sudarė žydai (46 %), rusai (27,5 %) ir lenkai (16,3 %). 1913 m. mieste buvo 39 mokyklos, iš jų dvi vidurinės (realinė mokykla ir moterų gimnazija), 1857 m. atidarytas teatras, taip pat 15 nedidelių ligoninių bei dvi vaistinės. Miesto prieigose Mežcieme stovėjo 1883 m. grafo Pliaterio-Zibergo įkurta gydykla „Pogulianka“. Iki pat I pasaulinio karo pradžios šiame rajone kūrėsi vasarotojai ir 1915 m. jame jau stovėjo 117 vasarnamių.

XIX ir XX a. sandūroje ir kitame Dauguvos krante esančioje Gryvoje vyko statybos. (Administraciškai ji priklausė apskričiai). Čia išaugusiai gyvenvietei 1912 m. suteiktos miesto teisės.

I pasaulinio karo metu dauguma pramonės įmonių kartu su darbininkais buvo evakuota į Rusijos gilumą, o mieste įsikūrė 5-tosios rusų armijos štabas. Miestiečių skaičius sumažėjo keturis kartus.

Daugpilio atstatymas prasidėjo 1920 m., kai Lenkijos ir Latvijos armijos miestą išlaisvino nuo bolševikų. Nepriklausomybės metais suklestėjo kultūrinis gyvenimas. Nors mieste buvo 602 nedidelės pramonės įmonės, tačiau pramonės prieškarinis lygis visgi nebuvo pasiektas. II pasaulinio karo metu Mežcieme įsteigta stovykla „Stalag-340“ tarybiniams karo belaisviams, o Daugpilio tvirtovėje – žydų getas. 1944 m. liepos mėnesį vykusių mūšių metu didelė dalis miesto buvo sugriauta.

Pokario metais Daugpilyje kūrėsi naujos įmonės. Buvo pastatytos lokomotyvų remonto, elektros prietaisų ir kt. gamyklos, tarp jų ir didžiausia chemijos pramonės įmonė Latvijoje – Daugpilio cheminio pluošto gamykla. Kartu su gamyklomis iškilo ir daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajonai, didžiausias iš jų – „Chemikų gyvenvietė“. Nuo 1946 m. mieste važinėja tramvajus. 1956 m. prie Daugpilio prijungtas iki tol buvęs savarankišku Gryvos miestas. 1989 m. abu Dauguvos krantus sujungė Vienybės tiltas.

Šiuo metu Daugpilis yra antras pagal dydį Latvijos miestas ir trečias pagal dydį šalies pramonės centras. Daugpilio universiteto, 1988 m. atnaujinto miesto teatro, taip pat nacionalinių kultūrinių draugijų veiklos dėka Daugpilis tapo svarbiu Latgalos kultūriniu centru.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1784 m. ir 2023 m.
1784 m.	1825 m.	1860 m.	1897 m.^sur.	1913 m.	1914 m.
3 573	2 885	13 000	69 675	112 848	112 837	31 500	40 640
		1938 m.	1940 m.	1944 m.	1945 m.	1946 m.	1950 m.
43 226	45 160	40 071	51 300	14 832	29 600	22 587	50 800
1955 m.	1956 m.	1959 m.^sur.	1960 m.	1966 m.	1970 m.^sur.	1977 m.	1979 m.^sur.
58 600	58 500	65 459	67 500	88 900	100 400	110 300	115 600
1989 m.^sur.	1995 m.	2003 m.	2007 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.
129 000	120 000	112 132	108 091	104 857	103 754	102 496	101 057
2017 m.	2018 m.	2020 m.	2022 m.	2023 m.	-	-	-
95 467	92 776	91 407	79 120	78 850	-	-	-
Demografinės raidos histograma

Daugpilio gyventojų skaičiaus svyravimo skalė

2023 m. sausio 1 d. duomenimis mieste gyveno 78 850 gyventojai. Rusai: 46,9 % (36971) Latviai: 21 % (16556) Lenkai: 12,8 % (11064) Baltarusiai: 7,1 % (5,90) Ukrainiečiai: 2,5 % (1965) Lietuviai: 0,8 % (664) Žydai: 0,2 % (148) Estai: 0 % (19) Kiti: 8,7 % (6873).

Daugpilio gyventojai pagal tautybę, jų skaičius ir procentas 2011 metais Tautybė Procentai Rusai (36971)    46.9 % Latviai (16556)    21.0 % Lenkai (10064)    12.8 % Baltarusiai (5590)    7.1 % Ukraiņiečiai (1965)    2.5 % Lietuviai (664)    0.8 % Kiti (7021)    8.9 %

Architektūra

1810–1833 m. mieste pastatyta karinė tvirtovė. Jėzuitų bažnyčia, Evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių šv. Boriso ir Glebo cerkvė, katalikų Švč. Mergelės ir šv. Petro bažnyčios.

Transportas

Mieste veikia viešasis autobusų, tramvajų transportas, privačios taksi. Geležinkelis į Rygą, taip pat per miestą nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, yra Daugpilio geležinkelio stotis.

Sportas

Futbolas

• ASK Daugavpils
• FC Daugava
• Dinaburg FC
• FK Jaunība Daugavpils
• Lokomotīve Daugavpils

Klimatas

Daugpilio klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. aukščiausia °C	−3,6	−2,6	2,1	10,3	17,9	21,5	22,5	21,6	16,3	9,8	3,3	−1	9,8
Vid. temperatūra °C	−6,7	−5,9	−1,8	5,2	12,1	15,7	16,9	15,9	11,2	6,1	1,0	−3,8	5,5
Vid. žemiausia °C	−9,7	−9,9	−6,5	0,6	6,1	10,1	11,8	10,9	7,2	2,9	−1,4	−6,1	1,3
Krituliai mm	37	28	32	42	52	74	79	74	69	52	51	43	633
Duomenys: World Weather Information Service

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Daugpilis yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Haderslevas, Danija Mutala, Švedija Radomas, Lenkija Ferara, Italija , Rusija Vitebskas, Baltarusija Ramla, Izraelis Harbinas, Kinija Sankt Peterburgas, Rusija Panevėžys, Lietuva Visaginas, Lietuva Charkivas, Ukraina

Žymūs žmonės

• Meiras Simča (1843–1926) – Daugpilio rabinas, rašytojas, filosofas.

Daugpilyje gimę:

• (1879–1953) – dirigentas ir kompozitorius
• (1890–1948) – žydų teatro režisierius
• Vladislavas Raginis (1908–1939) – Lenkijos Antrojo pasaulinio karo didvyris
• Markas Rotko (1903–1970) – JAV dailininkas, abstraktaus ekspresionizmo klasikas
• Alfredas Rubikas (1935-) – politikas
• (1889–1997) – lenkų ekonomistas ir istorikas
• (1981-) – rusų pop dainininkas

Galerija

• Daugpilis 1912 metais
• Daugpilio krašto ir meno muziejus (2011 metų rugsėjis)
• Katalikų bažnyčia
• Šventojo Petro katalikų bažnyčia
• Liuteronų katedra
• Sentikių cerkvė
• Daugpilio Šventųjų kankinių Boriso ir Glebo stačiatikių soboras
• Raudonų plytų pastatas Saulės gatvėje (Saules ielā)
• Jugendo stiliaus pastatas
• Jugendo stiliaus architektūros pastatas
• Peterburgo-Varšuvos geležinkelio stoties rūmai
• Daugpilio universitetas
• Paminklas 1919 m. kovoms atminti
• Vienybės pastatas
• Pagrindinė centre pėsčiųjų gatvė (Rīgas iela)
• Lapkričio 18-tosios gatvė
• Daugpilio tramvajus
• Daugpilio daugiafunkcinis sporto kompleksas
• Geležinkelio stotis
• Geležinkelio tiltas per Dauguvą
• Vienybės tiltas

Išnašos

1. Daugpilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 524 psl.
2. „Tabula: TSG11-061. PASTĀVĪGIE IEDZĪVOTĀJI PA STATISTISKAJIEM REĢIONIEM, REPUBLIKAS PILSĒTĀM UN NOVADIEM PĒC TAUTĪBAS, DZIMUMA UN PA DZIMŠANAS VALSTĪM 2011.GADA 1.MARTĀ“. Data.csb.gov.lv. Suarchyvuotas originalas 2012-12-05. Nuoroda tikrinta 2013-03-12.
3. „Weather Information for Daugavpils“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2008-12-01.
4. Ukraine’s Kharkiv, Latvia’s Daugavpils sign fraternization treaty

Nuorodos

• Oficiali svetainė (daugavpils.lv)
• Diunaburgo tvirtovė
• Daugpilis Vitebsko gubernijoje
• Daugpilio žemėlapis (google maps)
• Orai Daugpilyje ir visoje Latvijoje (meteo.lv), Orai Daugpilyje (gismeteo.lv), latvių kalba
• Daugpilio nuotraukos (google.co.uk)