Oberostas

Oberostas (vok. Ober Ost, Oberbefehlshaber der gesamten Deutschen Streitkräfte im Osten) – administracinis-teritorinis vienetas, sudarytas 1915 m. Vokietijos imperijos Rytų fronto kariuomenės okupuotose Rusijos imperijos žemėse. 1916 m. pabaigoje užėmė 108 808 km² plotą, gyveno 2,91 mln. gyventojų. Oberostas ribojosi su Rytų Prūsija, , , Rusijos imperija ir Varšuvos Generalgubernija.

Oberostas vok. Oberbefehlshaber der gesamten Deutschen Streitkräfte im Osten
←   ←   ←   ← 1915 – 1919 →   →   →   →
Oberostas 1916 m.
Valstybė	Vokietijos imperija
Administracinis centras	Karaliaučius
Gyventojų	2 909 935 (1916)
Plotas	108 808 km²

Apie Nacistinės Vokietijos suformuotą panašų administracinį vienetą žr. Ostlandas.

Rytų frontas 1917 m.

Po 1918 m. Brest-Litovsko taikos Vokietijos imperijai atitekusios žemės

Oberosto pašto ženklai

Istorija

Oberosto teritorijoje naudotos Ostmarkės su vokiškais, lietuviškais ir latviškais užrašais

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Vokietijos imperija 1914–1915 m. užėmė dalį Rusijos imperijos vakarinių gubernijų, iš kurių suformavo karinį administracinį vienetą – Oberostą. Į Oberosto sudėtį buvo įtrauktos šios gubernijos ar dalis jų teritorijų: Gardino gubernija, Kauno gubernija, Kuršo gubernija, Suvalkų gubernija, Vidžemės gubernija ir Vilniaus gubernija. 1915 m. pabaigoje rusai sustabdė vokiečių puolimą ir taip Rytų frontas Pirmajame pasauliniame kare nusistovėjo iki 1917 m. ties linija: Ryga-Jėkabpilis-Daugpilis-Baranovičiai-Pinskas-Dubnas-Ternopilis. Oberostas tvarkėsi pagal 1916 m. birželio 7 d. taisykles, turėjo savo karinius valdininkus, ūkio planą, finansinę sistemą (pinigas – ostmarkė), muitines, teismus. Vyriausioji valdžia priklausė Rytų fronto vadovybei (RFV). Iš pradžių Oberostą sudarė šešios sritys (vok. Bezirke) dalinai suskirstytos pagal buvusias Rusijos imperijos gubernijų ribas:

• Balstogės sritis
• Kuršo sritis
• Lietuvos sritis

1916 m. pabaigoje buvo trys sritys:

Sritis	Plotas, km²	Gyventojai
Balstogės-Gardino sritis	26.394	712.000
Kuršo sritis	19.139	269.812
Lietuvos sritis	63.275	1.928.123

1916 m. rugsėjį iš Suvalkų ir Vilniaus sričių sudaryta , o lapkritį iš Balstogės ir Gardino sričių sudaryta Balstogės-Gardino sritis. 1917 m. kovą Vilniaus-Suvalkų sritis prijungta prie Lietuvos srities, kurios administraciniu centru tapo Vilnius (iki tol buvo Kaunas). 1918 m. sausį Lietuvos sričiai priklausančios Augustavo ir Suvalkų apskritys priskirtos vėl sudarytai Suvalkų sričiai. Vasarį prie Lietuvos srities prijungta Balstogės-Gardino sritis; Lietuvos sritis padalinta į dvi – Šiaurės Lietuvos (centras – Vilnius) ir Pietų Lietuvos (centras – Balstogė).

1918 m. kovo mėnesį po Brest-Litovsko taikos į Oberostą įjungta Lifliandija (šiaurės Latvija ir pietų Estija) ir Estliandija (šiaurės Estija). Po 1918 m. liepos Rytų fronto vadovybė formaliai panaikino Oberostą ir jo vietoje sukūrė du administracinius vienetus – Lietuvos sritį (paskelbta nepriklausoma vasario 16 d.) ir vadinamąją Baltijos kunigaikštystę (Kuršas, Lifliandija ir Estliandija). Vokiečių administracija tikėjosi išlaikyti teritoriją reichui ir tik pralaimint karą, lapkričio 3 dieną vokiečių karinę administraciją leista pakeisti vokiečių civiline valdžia, lapkričio 9 d. leista sudaryti lietuvišką vyriausybę (vadovas Augustinas Voldemaras). Galutinai Vokietijos kariuomenė išvesta 1919 m. birželio 16 d. (auksinas) kaip pinigas galiojo iki lito įvedimo 1922 metais. Po Oberosto iširimo susikūrė naujos valstybės ir teritoriniai dariniai kaip Estija, , Latvija, Lietuvos karalystė ir Lenkija.

Gyventojai

1916 m. pabaigoje, regione gyveno 2 909 935 gyventojai, gyventojų tankumas – 27 (gyv./km²). Lietuvos srityje gyveno 1 928 123 gyventojai, gyventojų tankumas – 31 (gyv./km²). Kuršo srityje gyveno 269,812 gyventojai, gyventojų tankumas – 14 (gyv./km²). Balstogės-Gardino srityje gyveno 712 000 gyventojai, gyventojų tankumas – 28 (gyv./km²).

Tautinė sudėtis

Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenis į Oberostą įėjusiose gubernijose gyveno 4 504 186 gyventojai, jų tautinė sudėtis atrodė taip:

Tautybė	Lietuviai	Latviai	Lenkai	Žydai	Vokiečiai	Gudai	Rusai	Kiti
Oberoste	34,4 %	10,5 %	11,8 %	13,5 %	2,5 %	20,8 %	6,2 %	0,3 %
Kuršo	1,9 %	78,9 %	1,4 %	4,7 %	8,9 %	0,1 %	2,6 %	0,6 %
Kauno	66,1 %	2,3 %	9,1 %	13,7 %	1,4 %	2,4 %	4,8 %	0,2 %
Suvalkų	52,3 %	0 %	23 %	10,1 %	5,2 %	4,6 %	4,6 %	0,2 %
Vilniaus	27,5 %	0 %	13,7 %	15,7 %	0,4 %	35,8 %	6,6 %	0,3 %
Gardino	0,3 %	0 %	13,9 %	17,9 %	0,9 %	56 %	10,6 %	0,4 %
Iš viso	1550315	468946	534102	607896	112986	936067	278235	15639

Apskritys

1917–1918 m. Oberostui priklausiusios apskritys:

Apskritis	Vokiškas pavadinimas	Centras	Sritis
Aizputės apskritis	Hasenpot	Aizputė	Kuršo sritis
Akmenės apskritis	Okmjany	Akmenė	Lietuvos sritis
	Alekszyce		Balstogės-Gardino sritis
Alytaus apskritis	Olita	Alytus	Lietuvos sritis
Augustavo apskritis	Augustow	Augustavas	Lietuvos sritis
Balstogės apskritis	Bialystok, Landkreis	Balstogė	Balstogės-Gardino sritis
Balstogės miestas	Bialystok, Stadtkreis	Balstogė	Balstogės-Gardino sritis
Bauskės apskritis	Bauske	Bauskė	Kuršo sritis
Bielsko apskritis	Bielsk	Bielskas	Balstogės-Gardino sritis
Biržų apskritis	Birshi	Biržai	Lietuvos sritis
Duobelės apskritis	Doblen	Duobelė	Kuršo sritis
Gardino apskritis	Grodno, Landkreis	Gardinas	Balstogės-Gardino sritis
Gardino miestas	Grodno, Stadtkreis	Gardinas	Balstogės-Gardino sritis
Gruobinios apskritis	Grobin	Gruobinia	Kuršo sritis
Joniškėlio apskritis	Johanischkele	Joniškėlis	Lietuvos sritis
Kaišiadorių apskritis	Koschedary	Kaišiadorys	Lietuvos sritis
Kauno apskritis	Kowno, Landkreis	Kaunas	Lietuvos sritis
Kauno miestas	Kowno, Stadtkreis	Kaunas	Lietuvos sritis
Kėdainių apskritis	Kiejdany	Kėdainiai	Lietuvos sritis
Kretingos apskritis	Russisch-Krottingen	Kretinga	Lietuvos sritis
Kuldygos apskritis	Goldingen	Kuldyga	Kuršo sritis
Kupiškio apskritis	Kupzischki	Kupiškis	Lietuvos sritis
Kuršėnų apskritis	Kurszany	Kuršėnai	Lietuvos sritis
Liepojos miestas	Libau, Stadtkreis	Liepoja	Kuršo sritis
Lydos miestas	Lida, Stadtkreis	Lyda	Balstogės-Gardino sritis
Marijampolės apskritis	Mariampol	Marijampolė	Lietuvos sritis
Mintaujos apskritis	Mitau, Landkreis	Mintauja	Kuršo sritis
Molėtų apskritis	Maljaty	Molėtai	Lietuvos sritis
Naumiesčio apskritis	Wladislawow	Naumiestis	Lietuvos sritis
Pabradės apskritis	Podbrodzie	Pabradė	Lietuvos sritis
Pajūrio apskritis	Pojurze	Pajūris	Lietuvos sritis
Panevėžio apskritis	Poniewiez	Panevėžys	Lietuvos sritis
	Planty	Plenta	Balstogės-Gardino sritis
Raseinių apskritis	Rossienie	Raseiniai	Lietuvos sritis
	Ost		Balstogės-Gardino sritis
	Radun	Rodūnia	Balstogės-Gardino sritis
Rokiškio apskritis	Rakischki	Rokiškis	Lietuvos sritis
Saldutiškio apskritis	Saldugischki	Saldutiškis	Lietuvos sritis
Sedos apskritis	Siady	Seda	Lietuvos sritis
Seinų apskritis	Sejny	Seinai	Lietuvos sritis
Skaudvilės apskritis	Skaudwile	Skaudvilė	Lietuvos sritis
Sokulkos apskritis	Sokolka	Sokulka	Balstogės-Gardino sritis
Suvalkų apskritis	Suwalki	Suvalkai	Lietuvos sritis
	Swislocz	Svisločius	Balstogės-Gardino sritis
Šiaulių apskritis	Schaulen	Šiauliai	Lietuvos sritis
Širvintų apskritis	Schirwinty	Širvintos	Lietuvos sritis
Talsų apskritis	Talsen	Talsai	Kuršo sritis
Telšių apskritis	Telsze	Telšiai	Lietuvos sritis
Tukumo apskritis	Tuckum	Tukumas	Kuršo sritis
Utenos apskritis	Uzjany	Utena	Lietuvos sritis
Valkavisko apskritis	Wolkowysk	Valkaviskas	Balstogės-Gardino sritis
Ventspilio apskritis	Windau	Ventspilis	Kuršo sritis
Vėžaičių apskritis	Wiezajcie	Vėžaičiai	Lietuvos sritis
Vilkaviškio apskritis	Wylkowyschki	Vilkaviškis	Lietuvos sritis
Vilkmergės apskritis	Wilkomierz	Vilkmergė	Lietuvos sritis
Vilniaus apskritis	Wilna, Landkreis	Vilnius	Lietuvos sritis
Vilniaus miestas	Wilna, Stadtkreis	Vilnius	Lietuvos sritis
	Wasilischky	Vosyliškės	Balstogės-Gardino sritis

Kitos lietuviškos apskritys, priklausiusios kitu laikotarpiu:

Apskritis	Laikotarpis	Centras
Jocių apskritis	1915	Jociai
Jonavos apskritis	1916–1917	Jonava
Joniškio apskritis	1915–1917	Joniškis
Jurbarko apskritis	1915–1917	Jurbarkas
Jūžintų apskritis	1916–1917	Jūžintai
Kalvarijos apskritis	1915–1917	Kalvarija
Kelmės apskritis	1915–1917	Kelmė
Merkinės apskritis	1915–1917	Merkinė
Plungės apskritis	1915	Plungė
Šiaulėnų apskritis	1915	Šiaulėnai
Šilalės apskritis	1915	Šilalė
Švėkšnos apskritis	1915	Švėkšna
Tauragės apskritis	1918	Tauragė
Varnių apskritis	1915	Varniai

Taip pat skaitykite

• Ostlandas;
• Jungtinė Baltijos Kunigaikštystė.

Šaltiniai

1. 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenys (vok.)

• Oberostas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
• Gyventojai
• Teritorijos